Ar jums būna situacijų, kada negalite užbaigti skaityti nė vieno straipsnio, nuolat šokinėjate nuo temos prie temos ir ne todėl, kad neįdomu, o todėl, kad tiesiog negalite susikaupti? Jus gąsdina ilgi straipsniai, ilgi filmai, kuriuos galite įveikti tik per du ar tris „prisėdimus“, o apie rimtas knygas apskritai net neverta kalbėti? Nesvarbu, kiek jums metų, vis vien galite turėti dėmesio stokos - trūkumo sindromą. Kaip jį įveikti?

Suaugusių žmonių, kenčiančių nuo dėmesio stokos sindromo (toliau – DSS), skaičius auga ir internetas su jo trumposiomis žinutėmis, tuštybių muge, nereikalinga, tačiau linksma informacija bei milžinišku pasirinkimu, atlieka šioje situacijoje gan svarbų vaidmenį. Kuo daugiau žmogus naršo internete ieškodamas „įdomybių“, tuo didesnė tikimybė, kad jis pripras gauti informaciją tokiu būdu – greitai, trumpai, linksmai ir maksimaliai paprastai.

Kaip internetas skatina DSS?

Žmogus pripranta chaotiškai klaidžioti tarp informacinių masių ir jau nebegali skaityti ilgų sakinių arba iki pabaigos klausytis aplinkinių kalbų.

Garbingą vietą tarp DSS sukėlėjų internete užima socialiniai tinklai. Juose informacija žmogui pateikiama nedidelėmis, gan įvairiomis porcijomis, labai greitai ir intensyviai. Pažiūrėjote naujienas, palikote komentarą po nauja nuotrauka, pavartėte puslapį su trumpomis, juokingomis replikomis – viskas greita, paprasta, dar greičiau, dar paprasčiau.

Jeigu palygintume tokį informacijos pasisavinimą su, pavyzdžiui, pietumis kiekybės ir kokybės atžvilgiu, suprastume, kad vietoj normalaus patiekalo suvalgome džiūvėsėlį, po to šaukštą ledų, saują riešutų, užsikandame raugintu agurku ir t.t. Kasdien taip valgykite ir pažiūrėkite, kas nutiks jūsų skrandžiui. Tas pats nutinka ir smegenims.

Kaip suprasti, ar turite dėmesio stokos sindromą (DSS)?

Jeigu abejojate, ar galima save laikyti „laiminguoju“ DSS savininku, atkreipkite dėmesį į šias savybes:

Jūs neorganizuotas, jums sunku susikaupti?

Jūs nepradedate užduočių iškart, delsiate, tempiate laiką prieš pradėdamas?

Jūs turite daug projektų ir daugelio jų neužbaigsite?

Jums viskas gan greit atsibosta?

Jūs priimate sprendimus impulsyviai ir ilgai nemąstote?

Kai žmonės jums ką nors pasakoja, jūs atsijungiate ir  tiesiog linkčiojate galva ir šypsotės?

Kai kažkas daroma lėtai (pavyzdžiui, lėtai veikia kompiuteris, stovite kamštyje ir t.t.), jūs puolat į neviltį arba tiesiog nirštate?

Jūs stuksenate tušinuku per stalą, trepsite ar kratote koją ir atliekate kitus beprasmius veiksmus?

Turite bendravimo problemų, dažnai būnate agresyvūs ir irzlūs?

Jūs dažnai jaučiate informacinį alkį?

Jums sudėtinga mokytis ko nors naujo, nes negalite susikaupti?

Jeigu Jums tai pažįstama, laikas susiimti ir pradėti kovoti su žalingu įpročiu ryti informacijos kąsnius.

Keiskite įpročius, susijusius su internetu

Pirma, ką reikia padaryti – pašalinti „ligos“. Tačiau nebūtina visiškai atsisakyti naršymo internete. Galima tiesiog pakeisti pažinimo įpročius ir metodus.

1. Apribokite savo laiką socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, iki 1 val. per dieną. Galite suskaidyti į keletą dalių ir lankytis savo profilyje ryte ir prieš eidami miegoti.

2. Organizuokite darbą taip, kad nešokinėtumėte nuo skirtuko prie skirtuko, nuo puslapio prie puslapio ir t.t. Skaitote naujienas? Perskaitykite iki pabaigos, nespaudinėkite nuorodų, esančių vidury puslapio.

3. Skaitykite ilgus straipsnius. Neieškokite lengvų ir supaprastintų kelių. Norite panagrinėti kokią nors temą? Panirkite į ją kuriam laikui, jeigu, aišku, ji yra to verta.

4. Jeigu mėgstate skype’ą, nerašinėkite žinučių pirmai progai atsiradus. Jeigu žinutėmis bombarduoja jus, neprivalote atsakyti į jas iškart –  užbaikite tai, kuo užsiiminėjote, o po to keliaukite prie susirašinėjimų. Atminkite: daugiafunkciškumas (multitasking) mažina efektyvumą.

Ir dar keletas patarimų

Stebėkite kūno aktyvumą. Jeigu pradedate beprasmiškai sukinėti rankose kokį nors daiktą, muistytis, kandžioti lūpas, pasistenkite tai pastebėti ir sustabdyti save. Lavinkite įprotį sėdėti ramiai, be nervingų trūkčiojimų.

Skaitykite knygas. Pageidautina rinktis ne lengvą bulvarinį skaitalą, o kažką rimtesnio ir reikalaujančio susikaupti. Galite netgi stebėti, kiek minučių praeis, kol jūsų mintys nuplauks toli toli, o akys beviltiškai klaidžios po eilute.

Mokykitės bendrauti. Klausykitės žmonių, koncentruokitės į tai, ką jie kalba, net jeigu tai nėra labai įdomu. Ir neskubėkite kišti savo replikų, palaukite, kol žmogus pabaigs, palaikykite pauzę ir pasakykite ką nors į temą. Stenkitės kalbėti ramiu, nešokinėjančiu balsu, neskubėdamas.

Muzikos klausymasis neturėtų tapti fonu. Žmogus su DSS negali tiesiog sėdėti ir klausytis muzikos, jam reikia užpildyti visus informacijos kanalus – žiūrėti, kažką sukinėti rankose ir t.t. Įjunkite muziką ir tiesiog pasiklausykite jos pusvalandį. Greičiausia, jūs suprasite, kad niekada iš tikro negirdėjote muzikos ir nuo to niekada „nekaifavote“. Jūs tiesiog suprasite, kokio malonumo atsisakėte. Svarbiausia – išsirinkti geras dainas.

Mokykitės ilsėtis nuo informacijos. Liaukitės ilsėtis nuo darbų socialiniuose tinkluose ir pramoginėse svetainėse, išmokite tiesiog nieko neveikti apie10 minučių. Atsipalaiduokite ant sofos, užsimerkite, negalvokite nieko. Taip pat galite pakeisti keletą pasisėdėjimų triukšminguose baruose, vakarų priešais TV arba kompiuterio ekraną į ramius pasivaikščiojimus vienam, kuomet mintys galvoje teka ramiai, be įprasto skubėjimo.