Depresija sergančio žmogaus gydymas priklauso nuo depresijos sunkumo laipsnio, o visos galimybės suteikti kvalifikuotą pagalbą Lietuvoje tikrai yra, sako Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.  Vis dėlto gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis mano, kad depresija galėtų būti gydoma dar efektyviau. „Kai žmogus ateina pirmą kartą, reikia išgirsti visą jo istoriją, surinkti anamnezę, diagnozuoti, paskirti gydymą, išaiškinti medikamentinio gydymo naudą, psichoterapijos galimybes. Tačiau dažniausiai specialistas vienam pacientui gali skirti vidutiniškai 25 minutes“, – neslepia jis.

„Bet kokiu atveju to per mažai. Jei laiko ir kitų dalykų būtų galima skirti daugiau, gydyti būtų galima dar efektyviau, – neslepia psichiatras. – Norėčiau nenuvertinti medikamentinio gydymo – tai labai svarbus mano darbo įrankis. Jeigu juo netikėčiau, galėčiau savo diplomą ant šakos padžiauti ir eiti kažkur. Taigi [...] yra gerai, bet galėtų būti dar geriau. Manau, kad Lietuvoje reikėtų daugiau naujesnių ir geresnių vaistų.“

Nors dažnai manoma, kad medikamentinis gydymas pigiausias ar greičiausias, O. Davidonienės teigimu, toli gražu taip nėra.

„Jei depresija yra lengvo laipsnio, apskritai medikamentinio gydymo nereikia ir dažniausiai tokie pacientai net nepatenka pas gydytojus psichiatrus. Bet jei depresija sunkesnė, kartais net su psichoze, be abejo, reikia ir medikamentų. Tačiau jau senokai Lietuvoje negydoma tik medikamentais – visada kartu yra ir psichoterapija, ir meno terapija, ir kiti būdai“, – pabrėžia O. Davidonienė.

Jos žodžiais, nors kiekvienoje savivaldybėje ir didžiuosiuose miestuose yra net po keletą psichikos sveikatos centrų, kur dirba ir psichologai, ir gydytojai psichiatrai, krūviai, tenkantys medikams,  yra gana dideli, laiko, kuris skiriamas vienam pacientui, tikrai mažoka, o  Lietuva jau susiduria ir su tokia problema, kad pradeda trūkti gydytojų.

„Dar reikia atsiminti, kad labai dažnai depresija prasideda ne bloga nuotaika, bet visai kitais simptomais: nėra jėgų, žmogus nustoja kažkuo domėtis, aptingsta.  Tokiu atveju labai svarbus žmonių supratimas, kad, kai  jau galima įtarti ligą, reikia ne pykti ant žmogaus, o kaip tik su juo pabendrauti, pasikalbėti ir nebijoti paskatinti kreiptis pagalbos. Galų gale kad ir į šeimos gydytoją“, – primena O. Davidonienė.

Centro direktorės teigimu, pacientams, kuriems teikiamos antrinio lygio gydymo paslaugos, ligonių kasos apmoka 10 psichoterapijos seansų. Tačiau, kaip pastebi L. Bukelskis, to ne visada pakanka – pavyzdžiui, psichodinaminė psichoterapija 10 seansų skiria susipažinti su žmogumi. „Tačiau yra technikų, kuriomis per tas 10 valandų tikrai galima suteikti efektyvią pagalbą, tarkim, esant panikos atakoms. Taigi viskas labai priklauso nuo problemos“, – teigia gydytojas psichiatras.