Kiekvienam vaikui Kalėdos - nuostabiausias mitinių būtybių ir paslapčių kupinas metas. Deja, vieną dieną vaikai ima ir jas „išauga“. Tik tėvams kartais galvoje sukasi tas garsiai neištariamas klausimas: „Kada tinkamiausias laikas?“.

Ir skatina, ir atima

Psichologė Kristina Grigalavičienė įsitikinusi, kad tinkamo laiko ar amžiaus ribos nutraukti tikėjimą stebuklais nėra. „Kalėdinės mitinės būtybės vaikų fantazijose simbolizuoja gėrį ir rūpestį. Visas mistinis Kalėdų metas, simbolika, apipinti išskirtiniu jaukumu, atidumu, globa, gerumu. Nėra amžiaus ribos, kai privaloma nustoti tikėti stebuklais. Tiesiog visi vieną rytą nubunda nebemokėdami žaisti. Tai nutinka neišvengiamai“, – aiškina specialistė.

Anot jos, keistas paradoksas, kad žiniasklaida, vieša erdvė, artėjant šventiniam periodui, ima eskaluoti kalėdinio stebuklo temą. „Reklamose kalba elniai, šeimos sėdi spinduliuojančiais veidais ir vynioja kalėdines dovanas. Kalėdų seneliai lenda iš kaminų, nuolat skamba kalėdinė muzika, miestai keičia savo veidą. Daroma viskas, jog visa pilka kasdienybė virstų žibančiu stebuklingu periodu. Kai tuo tarpu visa aplinka dažnai laiko pareiga vaikus iš tikėjimo šia pasaka išplėšti kuo anksčiau“, – sako K.Grigalavičienė. Ir priduria, kad vėliau vaikams belieka bandyti šį tikėjimą susigrąžinti.

Tikėti sveika

„Nemanau, kad blogai vaikams tikėti mitu apie ką nors, kas džiugina žmones, jei tik šie gerai elgiasi“, – įsitikinęs Niujorko Lenoks Hilo ligoninės vaikų psichiatras dr. Metju Lorberis. „Vaizduotė yra normali raidos dalis ir skatina kūrybišką mąstymą ateityje.“

Kalėdų senelio mitas yra pagrįstas tiesa. Šventasis Nikolas buvo tikra asmenybė, išgarsėjusi dėl savo dosnumo. Tad ir psichiatrai mano, kad Kalėdų senelio mitas yra toks, kuris įkvepia vaikus daryti gera kitiems. Taip ir sukuriama tikroji Kalėdų dvasia. Anot dr. M.Lorberio, didesnį susirūpinimą turėtų kelti vaikai, kurie nesugeba fantazuoti.

Viskam tinkamas laikas

Taigi, nėra tinkamų būdų tikėjimui griauti. Dažniausiai iš pasakų tiesiog išaugama. „Aš vienareikšmiškai už tai, kad nevalia sąmoningai griauti tikėjimo stebuklu. Augant vaikui jam kyla natūralus noras, kad visi reiškiniai turėtų loginį paaiškinimą. Čia jau tėvų išradingumo reikalas, kaip ir kokiu būdu jie paaiškins Kalėdų senelio mitą. Riba tarp melo ir fantazijos labai plona, jei vaikas nepasiruošęs, pasakos atėmimas iš jo bus labai skausmingas“, – perspėja psichologė K.Grigalavičienė.

Panašios nuomonės yra dr. Metju Lorberis. Jis teigia, kad Kalėdų senelio mitui visuomet ateina laikas išnykti. Tik tai nutinka skirtingu laiku. Vaikai patys ima abejoti mito logika, stengiasi pričiupti Kalėdų senelį, po eglute dedantį dovanas. Visa tai – normali vaiko raida. Laikas baigtis tokiai pasakai ateina tuomet, kai vaikas pats nustoja tikėti. Dr. M.Lorberis pataria tėvams patiems vaiko paklausti, ar šis tiki Kalėdų seneliu. „Tėvai turėtų jausti atžalos pasirengimą susidurti su realybe. Neverta skubėti ir tai bandyti padaryti per anksti“,– teigia psichiatras.

Jei per anksti

O ką tuomet daryti, kai nepasiruošusiam vaikui kalėdinę pasaką netikėtai sugriauna kiti? Psichologė K.Grigalavičienė pataria elgtis lygiai taip pat, kaip ir susidūrus su kitomis neteisybėmis: išdavyste, apkalbomis, išankstinėmis nuostatomis ir t.t. „Reikia padaryti viską, kad tikėjimas stebuklu ir gerumu liktų vaiko širdelėje. Paaiškinti, kad kiekvienas reiškinys yra daugiaprasmis, kad stebuklai slypi kiekviename mūsų. Nėra vieno recepto, tinkančio visiems. Juk mes ir užaugę nepaliaujame tikėti, nustojusius tikėjimo guodžiame ir bandome į jį atversti. Vadiname cinikais ir beširdžiais. Todėl nebūkime tokie savo vaikams. Vienas stebuklas juk gali transformuotis į kitą, ne mažiau gražų bei teikiantį vilties“, – sako psichologė.