– Šventės yra tam, kad džiaugtumėmės ir pakalbėtume apie ką nors prasmingo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, kurie turi narcisistinės asmenybės bruožų, savaime gaunasi kitus pakritikuoti, pakontroliuoti, jiems papriekaištauti. Tuomet verta nepasiduoti, nes paskui po kritikos prie stalo jausiesi prislėgtai. Žmogų reiktų sustabdyti laiku ir pasakyti, jog girdi kritiką ir tau nemalonu, geriau pereiti prie kitų temų. Tai reikia atremti.

Santykis su tėvais jau yra prastas, jeigu vaikai taip labai nori ne šventės ir pabuvimo kartu, draugystės, o dovanos.

Gali pasireikšti ne tik kritika. Žmogus gali absorbuoti visą eterį, jis gali kalbėti tik tai, kas jam įdomiausia, pavyzdžiui, apie savo jaunystę, kokie politikai yra kvailiai. Visi kiti turi sėdėti ir klausyti. O jeigu jų nesiklauso, tai dar būna neigiama reakcija. Gali taip pat būti problema, kai žmogus per daug išgeria. Taip pat nuolatiniai maisto siūlymai. Tai tokia pasiaukojančių mamyčių, kurios neapskaičiuoja, kiek žmonės gali suvalgyti, problema.

– Pavyzdžiui, šventėms į Lietuvą atvyksta emigrantai, kurie turi pranešti kokią nors svarbią žinią. Jeigu negalima kokių nors temų išvengti, gal galima artimuosius kaip nors joms parengti?

– Jeigu grįžta emigrantai ir turi, ką svarbaus pašnekėti, manyčiau, reikėtų pagalvoti, ar tikrai tas turi būti daroma prie švenčių stalo. Tai galima padaryti po švenčių arba net ir tą pačią dieną. Tačiau pačios šventės metu susikoncentruoti, kas buvo šiais metais prasminga. Labai dažnai šventės neturi programos, yra neįdomios, žmonės tiesiog sėdi, valgo, galbūt yra įjungtas televizorius, žmonės net negali pasišnekėti. Tad galėtų vykti prasmingi pokalbiai, pavyzdžiui, ko norime, kad įvyktų kitais metais, kas šiais metais gero įvyko. Tos problemos, kurias reikia spręsti, turi būti kažkur šalia to.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip neišsiduoti, kad viena ar kita dovana yra tikrai ne tokia, kokios tu tikėjaisi?

– Iš karto reikia savęs paklausti, kad kiek kartų gavai dovaną ne tokią, kurios tikėjaisi. Savęs to paklausti ir nebūti naiviai optimistiškai nusiteikus, kad šiemet to neįvyks. Tai tikrai įvyks. Tikrai kažkas atneš dovaną ne tokią, kokios tikėjomės, ypač jeigu tai bus žmogus, kuris mus gerai pažįsta arba žmogus, kuriam šimtą kartų sakėme, kad kažko nedovanoti. Vis tiek tai įvyks, nes kiti žmonės nėra mes ir kad ir kaip gerai jie suprastų mūsų poreikius, jie nesupras jų taip gerai, kaip mes juos suprantame. Tad siūlau į šią situaciją pažiūrėti brandžiau ir laisviau, ta dovana nepriverčia mūsų nieko daryti, tiesiog žmonės yra netobuli. Kai kurie žmonės niekada negalės mūsų iki galo suprasti.

– Kaip išvengti konfliktų su vaikais, kurie dažnai Kalėdoms užsiprašo itin brangių dovanų, pavyzdžiui, elektronikos, o jų negavę rodo kaprizus, nesėda kartu su šeima?

– Tai rodo, kad santykis su tėvais jau yra prastas, jeigu vaikai taip labai nori ne šventės ir pabuvimo kartu, draugystės, o dovanos. Tokiu atveju santykiai yra gerokai apmirę, tolimi, vaikas yra savo pasaulyje ir jam daiktai, elektronika yra svarbiau. Tokiu atveju jau reikia remontuoti pačius santykius su tėvais ir mąstyti, ar nėra priklausomybės nuo elektronikos. Jeigu šiuo momentu viskas yra tokiame lygyje, tai nieko keisto, kad vaikas bus nepatenkintas negavęs brangios elektronikos dovanos. Jokiu būdu nereikia nusileisti ir padovanoti dovaną, nes tokiu būdu problema tik gilinama ir stiprinama.