Šiais laikais žmonės stengiasi išsaugoti visavertę santuoką, tačiau likti susituokus ne visada lengva. Dažnai pamirštame, kad vienas pagrindinių santuokos bei tvirtų santykių pagrindas – kalbėjimasis. Juk kiekvienas norime kuo geriau pažinti ir suprasti žmogų, kurį mylime. Pagalvokite, kiek visko apie kitą žmogų sužinome ne tik iš jo žodžių, bet ir kūno kalbos, kalbėjimo intonacijos, ritmo intensyvumo ar net tylos, juoko protrūkių, ar laukimo pauzės – tai iškalbinga viso kūno patirtis, leidžianti suprasti kito jausmus.

Pokyčiams įkvepiančioje psichoterapeutės Daphne de Marneffe knygoje „Kliūčių ruožas: santuoka ir menas būti kartu“ aptariami išbandymai, tenkantys krizę išgyvenančiai porai, kai sutuoktinių asmeniniai poreikiai kaktomuša susiduria su iš šeimos santykių kylančiais reikalavimais. Supynusi mokslinių tyrimų duomenis, pokalbius su žmonėmis ir klinikinę patirtį, skvarbiu žvilgsniu išanalizavusi kasdienį vyrų ir moterų elgesį, autorė pateikia būdų, kaip spręsti santuoką užklupusias problemas, ir drąsina sutuoktinius nepaliauti siekti gyvastingos, darnios ir meilės sklidinos partnerystės. Dalinamės psichoterapeutės įžvalgomis, kodėl kiekvienai sutuoktinių porai reikia nebijoti kalbėtis.

Bigstock nuotr.

Meilė yra pokalbis

Įsivaizduokite save po dešimties ar dvidešimties metų. Šeimos gyvenimo reikalavimai nesuskaičiuojami. Vaikai, nors ir teikia džiaugsmą, riboja jūsų pokalbių tarpusavyje laiką, sykiu pridurdami būtinų aptarti temų. Buitiniai rūpesčiai išstumia emocijas, blogi įpročiai iškreipia pokalbių vagą. Jūsų švelnus vidinis balsas, kuris šnibžda: „Atsigręžk į jį“ arba „Man jos reikia“, paskęsta nusivylimų gausme ar padarytinų darbų sąraše. Atrodo beveik kvaila tikėtis, kad pokalbis galėtų vesti į dalijimąsi ar prasmingą ryšį. Bandote kaip nors atsekti ir suprasti, ką jūs praradote. Ilgesingai žvelgiate į ankstyvosios meilės dienas svarstydami, ar jūs tiesiog taip pasikeitėte.

Laikas slenka, jūs jaučiate, kaip jis eina. Jūsų pasikartojantys, bevaisiai apsikeitimai frazėmis su sutuoktiniu, regis, sunkia paskutinę jums likusią gyvybinę energiją. Jeigu tokie bus pokalbiai, tada geriau pasikrapštyti sode, paruošti gerą patiekalą arba pažiūrėti futbolą. Ir ar jūs dar tikrai norite kalbėtis? Ar abu leidote šiam troškimui numirti? Galbūt. Bet iš tiesų taip nemanote. Giliai viduje vis dar trokštate rasti kelią atgal į tuos judviejų maitinančius, nuostabius pokalbius.

Viskas, ką psichoterapeutė kalba apie savirealizaciją ir pokalbių įgūdžius, turėtų padėti jums pasiekti savo tikslą, ypač kai padėtis primygtinė, sunki, kai viskas santykiuose apmirę. Jeigu tokiomis akimirkomis pajėgiame susilpninti savo apsaugą, galime atrasti auksinio žiedo nuostatą. Tuomet abi pusės gali drąsiai atverti savo jausmus bendroje santykio erdvėje ir kartu galvoti, su kuo čia susidūrė. Šioje erdvėje savo emocijas priimame rimčiau, o ne atsainiau. Mes nebandome išaugti jausmų, nelaukiame, kol virš jų pakilsime arba jie praeis, – stengiamės sustiprinti savo gebėjimus juos išreikšti. Turime nepamiršti savivokos („Aš matau, ką aš darau“) ir atsakomybės už save („Mėginu tai pakeisti“) svarbą, stengiantis perkeisti bet kurią sąveiką santuokoje iš sąstingio į bendradarbiavimą. Lavindami savo atjautos, noro žinoti, savikontrolės gebėjimus galime kalbėtis bei klausytis turiningiau ir gyviau.

gregkroleski.com nuotr.

Geras santykis išsaugo tą pradžios palaimą kaip nuostabų atsiminimą ir įkvėpimo šaltinį, spontaniškai vėl atsiveriantį ir stebinantį savo galybe. Tačiau kai pirmieji meilės žiedeliai jau nužydėję, visų svarbiausia iš dar įmanomų dalykų – maitinantys, intymūs ir tikri pokalbiai. Tai nereiškia, kad mes susivienijame, lyg elektros kibirkščiai nutvieskus supratimui ir tyram aiškumui, o konfliktai, skirtumai ir svarbesnės savanaudiškos reikmės mus išblaško. Veikiau mes susieiname nešami aistros gūsio, o paskui pasiekiame meilę per nenutrūkstamą pokalbį, kurį mums pavyksta užmegzti – kūnui su kūnu, protui su protu, širdžiai su kita širdimi. Pokalbis, kuriuo mes vienas kitą patraukiame, yra meilė.

Poroje kalbėkitės sunkiomis ir lengvomis temomis

Lengvi pokalbiai – šeimos džiaugsmo šaltinis. Tai juokai, nusistovėję papročiai, bendros akimirkos su vaikais, apsikeitimas naujienomis, privati šeimos kalba, žaismingi seksualiniai pasiūlymai, meilės žodžiai. Neapsileiskite lengvuose pokalbiuose ir nepaverskite šių malonių akimirkų dienos rūpesčių įkaitėmis. Santuoka į vieną gretą surikiuoja lengvą suirzimą ir intymų pasimylėjimą, nuobodžius kasdienius darbus ir jaudinančius nuotykius, skausmingus atsiskyrimus ir šiltą prisirišimą. Net kai būna gera, tai ir yra santuoka. Leiskitės nešami bangos.

Sunkių temų geriau imtis saugioje pasitikėjimo aplinkoje. Jei esate susituokę su žmogumi, kuris stengiasi išsisukti, nepraraskite vilties užmegzti ryšį, net jei teks gerokai pasidarbuoti. Jeigu jūsų sutuoktinis teatrališkos prigimties, stenkitės atjausti ir laikykitės tvirtai: „Aš geriau girdėsiu ir galėsiu atsiliepti, jeigu tu šiek tiek sumažinsi dramatizmo.“ O jeigu jūs beveik neprisimenate to jausmo, kai buvote artimi? Pradėkite kalbėtis apie tai. Atviras pokalbis apie svetimumą gali padėti jums pamatyti problemą kaip bendrą. Tai gali jus suartinti ar bent padės rasti kelią pirmyn. Neatmeskite apkabinimo ar kelionės į ūkinių reikmenų parduotuvę kaip komunikacijos būdų. Bendravimo žodžiais reikia tada, kai norime aptarti sudėtingus jausmus, bet ne išreikšti meilumą. Reikalaudami tikslių žodžių (ar būtent tiksliai tokio gesto) atsidavimui išreikšti, pakliūsime į spąstus.

Nepaliaukite kalbėtis su savimi

Kad išliktų gyvas santykis, turi likti gyvi jo siejami asmenys. Mūsų laisvės siekimo šerdis labai brangi – tai ne laisvė nuo kitų, bet laisvė atrasti savo emocinį gyvenimą. Kartais tik sulaukę pusamžio susidraugaujame su šia savo dalimi. Vaizduotė, kūrybiškumas, estetinių ir intelektualinių užsiėmimų teikiami malonumai, socialinė veikla – visa tai mūsų asmenybės briaunos, ir jos nusipelno dėmesio ir pagarbos. Visų mažiausiai norėtųsi santuokos, kuri užvaldytų jūsų psichiką.

Vienatvės nenuvertinkite. Labai svarbu, ar pajėgiate būti vienas ir nejausti baimės. Vienatvėje galėti apmąstyti, ar esate teisingas pats sau. Ten, kur negatyviai elgiatės su savo antrąją puse, ten negatyviai elgiatės su savimi. Tam, kad išsiaiškintumėte, kaip turite susisieti su ja, turėtumėte susivokti, koks jūsų santykis su savimi.

Sėkmingiausios santuokos

Sėkmingiausios santuokos yra gyvas, kvėpuojantis dviejų kūrinys. Jeigu esate pasirengę pokalbį tęsti, tąsyk daug kas įmanoma. Jūs klausotės, tyrinėjate, išrandate naujų dalykų, kartu rašote savo scenarijų. Pasiekiate savų susitarimų. Kiekviename kelyje, tradiciniame ir ne, ir laimime, ir prarandame. Joks pasirinkimas nirvanos nesiūlo. Laikas skyrium, atskiros atostogos, sutartos privatumo sritys – visos galimybės priimtinos kaip teisingos.

Gera žinia čia tokia: kuo aiškiau suvokiate, ko jūs norite kaip pora, tuo labiau išsilaisvinate gyventi smagiau. Kad ir kokį pavidalą įgautų santykis, vienas iš meilės apibrėžimų galėtų būti toks: „Noriu tave pažinti. Man svarbu, kas toliau tarp mūsų įvyks“. Kelias gali būti nenužymėtas, bet būdami atviri atradimams galime susigrąžinti tikresnį, gilesnį namų jausmą. Jeigu kitame pusamžio krizės krante esama kokios nors dovanos, tai ji yra platesnis, skaidresnis gyvenimas. Kai išsiaiškiname, kaip būti tuo, kas esame, tuo pat metu išsaugant mylinčio ryšį su kitais, tuomet pasiekiame harmoningą intymumo ir tyrinėjimo, įsipareigojimo ir laisvės pusiausvyrą. Jei įdėjote širdies, ir štai, nuostabu, visas tas darbas, visi tie sunkūs pokalbiai atsiperka.

Meilė yra pokalbis – be abejonės, su savo partneriu ir su visais kitais žmonėmis ir dalykais, kurie mums svarbūs. Visada yra dar kitas požiūris, naujas būdas klausytis, jeigu tik norėsite.