Mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalijasi vaiko raidos specialisto dr. Williamo Mosiero ir savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę.

Neakcentuoti netinkamo elgesio

Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti. Viena iš netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių yra mažojo noras atkreipti į save dėmesį ir gauti norimą rezultatą.

„Pavyzdžiui, jeigu vaikas šaukia, galime jam vieną kartą pasakyti: „Aš tave girdžiu, prašau kalbėti tyliau“. Jeigu vaikas ir toliau šaukia – ignoruoti. Vaikui pradėjus kalbėti tyliai – galima jau ir sureaguoti“,  –  dalijasi patarimu mokytoja Laura.

Vaiko elgesį svarbu stebėti nuolat ir kilus bet kokiam pavojui nedelsiant stabdyti. Tyrimai rodo, kad, jei trikdantis elgesys nesustiprinamas tėvų ar mokytojų dėmesio, 50 proc. atvejų vaiko nepriimtinas elgesys linkęs išnykti.

Pakeisti aplinką

Profesorius W. Mosieras siūlo įsivaizduoti situaciją: du vaikai sėdi vienas šalia kito ir vienas kitą spardo. Ką galime padaryti? Paprasčiausiai pakeitus sėdimų vietų išdėstymą taip, kad šie du vaikai nebūtų taip arti vienas kito, galime išspręsti problemą.

Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į tinkamesnę vaiko savikontrolė pagerėja. Netgi subtilus pokytis gali būti viskas, ko reikia, norint palaikyti didesnę savikontrolę. Aplinka turi užtikrinti tinkamus pažinimo iššūkius, bet sykiu ugdyti savikontrolę ir pusiausvyrą. Kai vaikas gana gerai kontroliuoja save, galima pridėti daugiau aplinkos iššūkių, skatinančių mažuosius toliau tyrinėti aplinką.

Aptarti elgesį

Daugeliui tėvų ir mokytojų sunku išlaukti tinkamos akimirkos, kada galima pasikalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį. Problemą dažniausiai norisi spręsti čia ir dabar. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet koks dėmesys gali dar labiau paskatinti nemalonų vaiko elgesį ar žeminti savivertę.

Norint aptarti situaciją, galima ją suvaidinti su žaislais ir parodyti, koks sprendimas turėjo būti priimtas. Galime perskaityti trumpą istoriją ar parodyti filmuką apie nepriimtiną ir priimtiną socialinį elgesį.

Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome tinkamą elgesį. Geriausia tai daryti neutraliu laiku, kai vaikas visiškai nesitiki gauti dėmesio. Pavyzdžiui: „Barbora, kai matau tave tyliai vartant knygą, jaučiuosi labai laiminga“ arba „Tomai, noriu tau padovanoti šį lipduką, nes tu pasidalijai savo žaislu su draugu“.

Labai svarbu apdovanoti vaiką, pastebėjus pageidaujamą elgesį: tai gali būti ne tik materialūs dalykai, bet ir mėgstama vaiko veikla kartu su tėvais ar mokytojais.

Būti šalia

Vaikų raidos specialistas W. Mosieras atkreipia dėmesį į tai, kad, pasireiškus nepriimtinam vaiko elgesiui, labai svarbus ir ėjimas link vaiko, nepalaikant su juo akių kontakto.

„Pavyzdžiui, jei du vaikai nepasidalija žaislo, artėkime link jų. Vaikas, kuris bando atimti žaislą, tokioje situacijoje dažniausiai jį paleidžia. Apie 50 proc. vaikų, kurie elgiasi netinkamai ir tai žino, tokioje situacijoje nutraukia netinkamą elgesį ar tiesiog bando pasišalinti,“ – atkreipia dėmesį mokytoja Laura.

Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo. Vaiko ir suaugusiojo artumo gali pakakti, kad nutrauktume nepageidaujamą elgesį.

Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį. Taip pat ramiu tonu galime paprašyti vaiko susikaupti.

„Vienas iš labai veiksmingų būdų puoselėti šiltą tarpusavio ryšį yra rankos ištiesimas vaikui ir pasiūlymas susiliesti delnais. Susilietimo metu vaiko galima paklausti: ar tu jauti, kaip mano ramybė persiduoda tau?“  – pateikia pavyzdį Laura.

Perspėti ir rodyti pavyzdį

Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis. Pavyzdžiui, vaikas spardo žaislą, mes galime perspėti ir pasakyti: „Jei tu ir toliau elgsiesi nemaloniai su šiuo žaisliuku, aš jį padėsiu į lentyną ir tu su juo nebegalėsi šiandien žaisti“.

Labai svarbu įvardyti vaikui, kas bus ir kiek laiko tai truks, bet dar svarbiau, kad mes laikytumės savo žodžio.

Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį „aš“. Maži vaikai tėvus laiko autoritetais, tad jie noriai seka jų pavyzdžiu. Tad pastebėję situaciją įvardykime, kaip joje elgtumėtės jūs, pavyzdžiui, „Aš nemušu Jono, aš Joną glostau“.

Parodyti supratingumą

Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykime pabūti kartu. „Evelina, kai pamačiau, kaip tu suplėšei Ievos piešinį, labai išsigandau ir nuliūdau. Galvoju, kad tu gali suplėšyti daugiau piešinių, tad dabar pasėdėk su manimi ant kėdės, kol aš jausiuosi ramiau ir ne tokia liūdna, o tu suprasi, kad kitų draugų piešinių plėšyti nevalia“,  – pateikia pavyzdį mokytoja Laura.

Ilgainiui vaikas supras, kad, jei nenori visą laiką būti kartu su mokytoju ar tėvais ir būti nuolat stebimas, jis turi nutraukti nepriimtiną elgesį ir išmokti elgtis tinkamai.

„Svarbu prisiminti, kad visi vaikai yra individualūs. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks ir kitam. Svarbu, kad mokytojų ir tėvų požiūris sutaptų ir taikomi metodai būtų priimtini abiem pusėms, tik tuomet bus pasiekta norimų rezultatų“,  – pastebi L. Aleksandravičiūtė.