Leisti veikti pačiam

Būtent šie nenorai slepia pirminį savarankiškumą ir suvokimą, jog vaikas pats atsako už save ir savo sprendimus bei jų rezultatus. Kaip tėvai gali padėti vaikams ir įpročių formavimąsi paversti žaisminga bei turininga kelione?

Nenorų pradžia dažnai sutampa su pirmaisiais ne visai pavykusiais bandymais. Kai vaikai jaučia, kad jiems neišeina, labai sunku ar ne visai aišku ką, kaip ir kodėl daryti, kyla nerimas. Natūralu, kad neigiamas emocijas keliančių dalykų vaikai pradeda vengti.

Šiuo atveju tėvų vaidmuo tampa itin svarbus. Kai mes, tėvai, subarame, sugėdijame arba skubėdami viską padarome už patį vaiką, naivu tikėtis, kad kada nors jis mėgins šį veiksmą atlikti pats. Perdėtas rūpestis ir apsauga gali užkirsti kelią net bandymui. Reikia leisti vaikams patiems išbandyti ir mėginti atlikti vienus ar kitus dalykus. Labai svarbu su jais kalbėtis apie atliekamų veiksmų svarbą.

Pavyzdžiui, nors ir nelengva iš pradžių išsivalyti dantis, reikėtų aptarti su vaiku, kodėl dantų valymas itin svarbus ir kas nutiks, jei jų nesivalysime.

Galima paklausti vaiko, kas jam konkrečiai kelia sunkumų, galbūt paaiškės, kad dantų šepetėlis per didelis ar norisi prieš akis turėti veidrodėlį.

Įpročių formulė

Norint savo vaikams sužadinti norą ir taip juos po truputį įtraukti formuojant naują įprotį, ypač svarbu sukurti skatinančią aplinką. Vienas svarbiausių tos aplinkos rodiklių yra laikas. Vaiko dėmesį į kylančią problemą visada atkreipsite smagiu eksperimentu, bandymu ar tyrimu.

Taip jį sudominsite ir paskatinsite gilintis toliau. Svarbu rasti laiko pasikalbėti, aptarti, paaiškinti ir susitarti.

Tada reikia stengtis nuolat išlaikyti ar sugrąžinti vaiko dėmesį ir susidomėjimą, vis grįžtant prie to paties klausimo, prisimenant atliktus bandymus ir pasikartojant, kodėl svarbu daryti vienus ar kitus dalykus.

Ir, žinoma, nepamiršti pagirti. Giriamas vaikas pradės pasitikėti savimi ir atliekamus veiksmus, kurie anksčiau buvo "nenoriu", pradės sieti su teigiamomis emocijomis.

Atsigręžkime į save

Įprasta situacija: tėvams dažnai kyla klausimas, kaip įpratinti vaikus prie teisingos mitybos. Natūralu, kad jeigu vaikas iki šiol nevalgė daržovių, jų per vieną dieną tikrai nepamėgs. Taip pat, jei tėvai vakarienės metu mėgaujasi pica, vaikui daržovių niekaip neįsiūlys.

Tačiau geras tėvų pavyzdys, kantrybė ir skatinimas ragauti įvairių daržovių ir vaisių po truputį veda teigiamų rezultatų link. Vaikai anksčiau ar vėliau perima šeimos valgymo įpročius.

Svarbiausia vengti prievartos, nes tai tikrai sukels atvirkštinę vaiko reakciją. Daug svarbiau yra rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus ragauti, degustuoti, žaisti daržovių spalvomis, lėkštėse kurti įvairius personažus ir kalbėti apie vitaminų naudą augančiam organizmui.

Penki sėkmės žingsneliai

Tėvai neretai susiduria su sunkumais bandydami kas vakarą įkalbėti vaikus valytis dantukus: retas vaikas entuziastingai tai daro, o kai kurie net ir priešinasi. Šeimos pamokėlės yra viena geriausių priemonių, skatinančių vaikus atsiminti, kaip taisyklingai prižiūrėti dantukus. Geriausiai tai sekasi daryti kartu su vaikais organizuojant tyrinėjimą, kuris palengva pereina į įpročio formavimą. Norimą veiklą paversti įpročiu galima žengiant penkis žingsnelius.

1. Nusistatykite pačius mažiausius tikslus. Turite pradėti nuo kokio nors visai nedidelio pokyčio, nereikalaujančio daug pastangų ar laiko. Mažučiai pasikeitimai teigiamai paveiks jūsų galutinį tikslą. Nors tai bus tik minutė per dieną savarankiško dantų valymo.

2. Naudokitės primintukais. Susitarkite, kas jums padės prisiminti reikiamus dalykus: klijuokite raštelius ant veidrodžio ar nustatykite, kad sutartu laiku įsijungtų žadintuvas su vaiko mėgstamos dainelės melodija. Pasigirdus jai – metas valytis dantis.

3. Būkite pasiruošę tai daryti kartu su vaiku. Būtinai palaikykite vaikui kompaniją ir rodykite pavyzdį! Įsitikinkite, kad tikrai turite viską, ko reikia smagiai siekti tikslo.

4. Paverskite tai pramoga. Vonia gali tapti puikia vieta eksperimentams, dainoms, eilėraščiams.

5. Nenutraukite veiksmų grandinės. Norint įgyti naują įprotį, labai sveika sieniniame kalendoriuje ryškiai raudonu flomasteriu džiugiai paženklinti kiekvieną dieną, kai buvo atlikta suplanuota veikla. Svarbiausia – nepamiršti ir nepraleisti nė dienos.

Žaismingas eksperimentas

Jūsų dėmesiui – paprastas eksperimentas, kurį atlikę namuose su vaikais galėsite vaizdžiai pademonstruoti dantukų priežiūros svarbą.

Jums reikės:

dviejų kiaušinių,

dviejų stiklinių,

acto,

dantų šepetėlio,

dantų pastos.

Papasakokite vaikams, kad dantys sudaryti daugiausia iš kalcio. O kiaušinio lukštas – taip pat. Atliekant bandymą su kiaušinio lukštu galima stebėti, kaip maisto produktai veikia mūsų dantis. Nors dantų emalis yra labai kieta medžiaga, tačiau maisto produktai ir gėrimuose esančios rūgštys gali jį pažeisti. Šiuo eksperimentu galima tai paprastai iliustruoti.

Eksperimentą pradėkite į dvi stiklines pripildami tiek acto, kad apsemtų įdėtus kiaušinius. Vieno kiaušinio paviršių ištepkite dantų pasta. Kitą kiaušinį palikite natūralų. Leiskite pastai bent kelias minutes apdžiūti, kad ji įsigertų į kiaušinio lukštą.

Įdėkite kiaušinius į stiklines su actu. Pažymėkite, kurioje stiklinėje kiaušinis išteptas pasta. Abi stiklines reikėtų palaikyti 24 valandas.

Įdėję pasta neišteptą kiaušinį į stiklinę su actu vaikai iš karto pamatys, kaip ant jo lukšto paviršiaus susidaro mažyčių burbuliukų. Ant pasta ištepto kiaušinio paviršiaus jų žymiai mažiau. Palaikius abi stiklines 24 valandas pamatysite, kad pasta neištepto kiaušinio lukštas beveik arba visai ištirpo, o baltymą ir trynį laiko tik plėvelė. Dantų pasta išteptas kiaušinis liko nepažeistas (kartais pasitaiko, kad kai kuriose vietose lukštas šiek tiek suplonėja).

Atkreipkite vaikų dėmesį, kad būtent dantų pasta apsaugojo kiaušinio paviršių – taigi lygiai taip pat ji apsaugos ir dantukus. Vadinasi, norėdami, kad mūsų dantukai neištirptų, turime juos valytis dantų pasta.