Suprasti ir atpažinti

„Egzaminų ir jų rezultatų laukimo metu stresas kyla natūraliai. Moksleiviai ir studentai šiuos įvertinimus sieja su ateities galimybėmis ir jaučia spaudimą pasirodyti kuo geriau“, – teigia M. Kriščiūnas. Stresas gali kilti dėl laiko ar energijos trūkumo mokantis, didelių lūkesčių, blogų rezultatų baimės ir to padarinių. Visų šių priežasčių rezultatas – stresas, dažnai yra pažįstamas kiekvienam laukiančiam akademinių atsiskaitymų.

Įtemptas egzaminų laikotarpis gali atsiliepti ir sveikatai. Galvos skausmas, apetito praradimas ar padidėjimas, nuolatinis jaudulys ir sunkus dėmesio išlaikymas gali sunkinti pasiruošimą egzaminams.

Mokymosi planas padėtų mažinti stresą. Nusimačius, kiek laiko planuojame skirti mokymuisi ir pertraukoms, galima šiek tiek atsipalaiduoti. Vienas populiariausių mokymosi / pertraukų planas yra pomodoro technika (angl. Pomodoro technique). Šis planas padeda nepersidirbti ir išlikti dėmesingam ilgesnį laiką. Numatytų pertraukų metu rekomenduojama atsitraukti nuo ekranų, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ar klausytis mėgstamos muzikos.

Kasdienė rutina yra svarbi savijautai. Nors sesiją ir egzaminus dažnai lydi bemiegės naktys, jų reikėtų vengti. Miego stygius mažina atidumą ir informacijos įsisavinimą. Subalansuota mityba padeda mažinti papildomo streso ir nuovargio tikimybę. Reikėtų susilaikyti nuo kardinalių mitybos pokyčių, cukraus kofeino pertekliaus. Fizinis aktyvumas padeda reguliuoti streso lygį, tad net trumpi pasivaikščiojimai mokantis yra labai naudingi.

Pagalba mokantis

Anot M. Kriščiūno, vadinamasis eustresas – mus skatinantis dirbti stresas – gali tapti puikia priemone mokantis. Vienas paprasčiausių būdų jį įdarbinti yra mokymasis su kitais, bibliotekoje ar interneto erdvėje. Tam yra sukurtos interneto platformos, tokios kaip CSW, Mooclab ar Study Together, kuriose galima mokytis bet kuriuo paros metu. Bendra mokymosi atmosfera dažnai kelia teigiamą bendraamžių spaudimą (angl. peer pressure). Ši taktika yra veiksminga, nes įdarbiname stresą, poreikį pritapti ir tinkamą mokymuisi atmosferą. Toks aplinkos pakeitimas leidžia neužsibūti nuolatinėje įtampoje.

Nauda: M. Kriščiūno teigimu, vadinamasis eustresas – mus skatinantis dirbti stresas – gali tapti puikia priemone mokantis./ „Jaunimo linijos“ archyvo nuotr.

Besimokančiųjų artimiesiems svarbu suprasti, kad jų pagalba gali ir padėti, ir trukdyti. Stresas yra natūrali mokymosi dalis, tad visiškai jo vengti nerekomenduojama. Norėdami padėti, galėtume pasirūpinti kasdieniais darbais studento ar moksleivio aplinkoje, paruošti maisto ar arbatos, pasiteirauti, kaip sekasi ar kokios pagalbos reikia.

Tačiau nereikia peržengti besimokančiojo ribų – stresas gali būti jam būtinas, tad nerekomenduojama bandyti visiškai pakeisti jo kasdienybę. Puiki paskata įsitempusiam žmogui yra susitartas atlygis po egzaminų.

Nerimas dėl ateities planų

Nesėkmė egzaminuose jaunam žmogui dažnai siejasi su prarasta geresne ateitimi, gali atrodyti, kad neišlaikius egzaminų netenkama ateities galimybių. Tokioje situacijoje svarbu pažvelgti kitu kampu: ar tikrai blogi rezultatai užkerta kelią užsibrėžtiems tikslams? Galbūt yra kitų būdų, kaip galima pasiekti norimą rezultatą arba galbūt būtų verta susikoncentruoti į norimą veiklą.

Šioje situacijoje ypač reikalingas artimųjų palaikymas. Gavę blogą rezultatą, galime atsiriboti ir skęsti neigiamose emocijose, tad artimųjų palaikymas padėtų išsikalbėti ir pamatyti bendrą vaizdą.

Nesėkmė moksluose dažnai yra sunki patirtis. „Pirmas etapas yra priimti ir pripažinti emocijas, kad šiuo metu esame sudėtingoje situacijoje, todėl pyktis, nusivylimas ar kaltė yra natūrali reakcija“, – sako M. Kriščiūnas.

Antras žingsnis yra situacijos nagrinėjimas, supratimas, kodėl taip įvyko, ko galima iš to išmokti ar ką pakeisti. Toks nesėkmės įsivertinimas leidžia judėti toliau, skirti savo jėgas ir laiką tolesniems veiksmams.

Pokyčiai ir nestabilumas dažnai yra neatsiejama jauno žmogaus gyvenimo dalis keičiant mokslo įstaigas ir gyvenamąją vietą. Svarbu įsivardyti savo baimes ir pagal tai pasiruošti planą. Planas leis numatyti pirminius žingsnius susidūrus su įvairiomis problemomis: vienišumu, finansiniais rūpesčiais, profesijos klausimais.

Naujoje aplinkoje neretai padeda mums artimi ir palaikantys žmonės. Tai gali būti ilgamečiai ar nauji draugai, atrasta komforto zona. Pavyzdžiui, dauguma jaunuolių atranda sau artimą aplinką savanoriaudami įvairiuose įstaigose, tokiose kaip „Jaunimo linija“. Tad žinojimas, kad yra bendraminčių, saugi komforto zona ir savo streso požymių atpažinimas leidžia nepasiduoti baimėms, suprasti save ir tapti ramsčiu pačiam sau šioje situacijoje.