"Pagalbos moterims linija", kuri veikia visą parą, šiuo metu daugiausia skambučių sulaukia dėl tarpusavio santykių ir konfliktų šeimose. Kasdien prie telefonų dirba daugiau nei dešimt specialiai apmokytų savanorių, į kuriuos nemažai skambinančių kreipiasi ir dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau, anot specialistų, svarbu atskirti, kur yra konfliktas, o kur jau smurtas, nevalia painioti ir gretinti šių dviejų reiškinių, tačiau būtina mokytis kurti tarpusavio santykius, pažinti savo norus ir žinoti teises.

Su emocinės pagalbos tarnybos "Pagalbos moterims linija" (PML) Kaune vadove, psichologe Aušrine Krikščionaitiene (A.K.), Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktore dr. Dalia Puidokiene (D.P.) ir PML vadove Klaipėdoje Irina El Osta (I.El O.) kalbamės apie konfliktų ir smurto priežastis, būdus, kaip padėti sau ir kaip emociškai sunkiu metu stengtis kurti geresnius santykius šeimoje.

– Kodėl visai šeimai būnant ilgesnį laiką kartu kyla daugiau konfliktų?

A.K.: Būnant karantino sąlygomis vienoje erdvėje, ypač jei ta erdvė nedidelė, natūraliai kyla įtampa. Kiekvienas šeimos narys turi savo individualių poreikių ir veiklų, kurios šiuo metu persikėlė į namus. Reikia išmokti persiorientuoti dirbti ir mokytis kitaip, kyla daug neaiškumų dėl neįprastos situacijos, kuri trunka ilgiau, nei galbūt buvo tikėtasi, reikia iš naujo prisitaikyti ir naujai suorganizuoti erdvę, darbotvarkes, kartu – ir santykius.

Dėl skirtingų, o šiuo metu dar ir iš dalies sunkiai patenkinamų kiekvieno šeimos nario, tiek tėvų, tiek ir vaikų poreikių natūraliai kyla įtampos ir konfliktai. Prie to prisideda ir galbūt neturėjimas žinių bei įgūdžių, kaip spręsti konfliktus ir derinti skirtingus interesus.

Be to, į šeimos erdvę persikėlė ir įvairūs draudimai, apribojimai būti viešoje erdvėje, kontaktuoti su kitais. Vaikams negalima matytis su seneliais, kurie anksčiau galbūt padėdavo, ir tėvai galėjo daugiau laiko skirti sau. Taip pat vaikai nebegali gyvai bendrauti su bendraamžiais, kur galėdavo išsilieti savo energiją užsiimdami sportiniais žaidimais ar kita aktyvia veikla. Sporto salės, aktyvaus laisvalaikio būreliai uždaryti, tad nėra kur išlieti susikaupusios energijos ir kartu natūraliai kylančio pykčio.

I.El O.: Svarbu suprasti, kad, esant įtemptai situacijai, tiek suaugusieji, tiek vaikai patiria nerimą. Tėvai nerimauja dėl esamų pragyvenimo pajamų, apsaugos priemonių apsirūpinimo, asmeninės sveikatos ir visų kitų gyvenimo būdo pokyčių, kurie atsirado dėl karantino ar būtinos saviizoliacijos, vaikai – dėl apribojimų, įprastos veiklos ir bendravimo trūkumo. Ir tai gali kelti vidinį sutrikimą, pyktį, nuobodulį, įtampą ir kitus išgyvenimus.

Irina El Osta. 

Taip pat nepamirškime, kad nemažai gyventojų jaučia baimę užsikrėsti, sunkiai susirgti, būti izoliuotam ar apkrėsti artimuosius, ypač jeigu žmonės priklauso rizikos grupei dėl asmeninės sveikatos priežasčių ar amžiaus. Tokiems žmonėms didesnis saugumo poreikis, kuris, jeigu nėra patenkinamas, gali kelti dar didesnių rūpesčių, lydimų pykčio, baimės ir kitų streso emocijų.

Šeimos nariai gali tapti dirglesni, impulsyvesni ir emociškai išbalansuoti.

Negalime užsimerkti ir prieš faktą, kad žmonės, turintys problemų dėl priklausomybės alkoholiui ir kitiems kvaišalams, taip pat niekur nedingsta ir karantino sąlygomis namiškiai tampa tarsi situacijos įkaitais, dėl to gali kilti dar daugiau konfliktų.

– Kokios yra tarpusavio santykių konfliktų, ypač šeimoje, priežastys?

D.P.: Tikriausiai natūralu, kad santykiuose kyla konfliktų, nes kiekvienas žmogus yra individualus ir kartu skirtingas, su tik jam ar jai būdingais poreikiais, norais, lūkesčiais ir pan. Konfliktai kyla ir tuomet, kai tų norų, lūkesčių ar poreikių skirtumai išryškėja tarp dviejų ar daugiau žmonių. To priežastys gali būti įvairios: saviems poreikiams ar norams taikomas prioritetas, kito atžvilgiu keliami neretai perdėti, neadekvatūs lūkesčiai, bendraujant remiamasi tik sava patirtimi ir savo asmeniniu suvokimu, sunkiai sekasi ar nepajėgiama įsiklausyti į kitą, o kartais net ir nebandoma to daryti. Todėl tokioje poroje žmonės jaučiasi neišgirsti, nesuprasti, nepriimti.

Žmogui pradeda trūkti erdvės, norisi didesnio atstumo nuo kito, nes, esant kartu ilgesnį laiką, greičiau pavargstama.

Nemažai suaugusiųjų neturi buvimo kartu su kitu įgūdžių ar jie yra gana skurdūs. Daugiau konfliktų taip pat gali kilti ir dėl to, kad distancija, erdvė tarp žmonių, būnančių kartu ilgesnį laiką, yra nekintanti, daugiau ar mažiau pastovi, santykinai nedidelė. Žmogui pradeda trūkti erdvės, norisi didesnio atstumo nuo kito, nes, esant kartu ilgesnį laiką, greičiau pavargstama, mažiau lieka dėmesio sau.

Kita vertus, klausimas, kiek žmonės turi suvoktos patirties kurti santykius su kitais, o galbūt jie apskritai linkę daugiau koncentruotis į save, o ne į buvimą su kitais, ne į mokymąsi gyventi darniai. Skirtingų žmonių konfliktų priežastys gali būti skirtingos, tačiau svarbu suvokti, kas kelia įtampas.

– Kodėl šiuo metu žymiai padidėja smurto šeimoje atvejų? Tai matome ir iš užsienio šalių, ir Lietuvos patirčių.

A.K.: Smurtas šeimoje kyla tose šeimose, kur yra ypač išreikšti galios ir kontrolės santykiai. Dažniausiai tai būna kažkurio vieno šeimos nario vaidmuo. Karantino sąlygomis įtampos dar daugiau nei įprastai, ir kontroliuojantis asmuo, norėdamas suvaldyti situaciją, pratrūksta agresija. Smurtas nėra įprastas konfliktas, kai konfliktuoja abi pusės ir kiekviena turi teisę išsisakyti, ginti savo nuomonę, prieiti prie bendro sprendimo ir / arba likti prie savo nuomonės.

I.O.: Noriu atkreipti dėmesį ir į žmonių sveikatos problemas, dėl kurių gali kilti kontrolės ir galios scenarijus. Jeigu remtumės faktais, kad smurto atvejų daugiausia vyksta tuomet, kai vienas iš partnerių yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, tai karantino sąlygomis, kai nėra galimybės pasitraukti iš gyvenamosios vietos, natūralu, kad tų atvejų bus daugiau. Esant gana uždaroje erdvėje, smurtas gali vykti dėl asmenų, sergančių psichozinėmis ligomis, arba nenatūraliai padidėjus nerimo lygiui emociškai nestabilūs, jautresni, miego, valgymo sutrikimų turintys žmonės taip pat gali pradėti smurtauti.

– Kokios galimybės moteriai išvengti smurto?

A.K.: Pirmiausia svarbu kurti lygiaverčius santykius ir neleisti savęs žeminti ir ignoruoti. Su savimi elgtis taip, kad kitas neturėtų teisės tavęs skaudinti, nenuolaidžiauti nei sau, nei kitam. Būti savimi. Nesiaukoti dėl santykių, meilės, šeimos. Visada iškart sakyti, kas nepatinka, neignoruoti savo jausmų. Tai atrodo paprasta, bet dažnai santykiai daug sudėtingesni, ir kiekviena moteris gali užmegzti smurtinius santykius, nes moteris yra linkusi daug atiduoti ir aukotis, kad tik pelnytų kitų meilę. Svarbu laiku tai atpažinti ir imtis veiksmų.

D.P.: Šiuo metu, deja, galimybės išvengti ar pabėgti nuo smurto yra ribotos dėl tų pačių taikomų žmogaus judėjimo laisvės suvaržymų. Tačiau, nepaisant to, smurtą patiriantis asmuo – moteris, vyras ar vaikas – turi žinoti, kad niekas neturi teisės sukelti kančios. Nėra tokių priežasčių, dėl kurių būtų galima skriausti ir išnaudoti kitą žmogų, o bet kokia prievarta yra nusikaltimas.

– Ką tuomet daryti ir kaip moteriai elgtis konflikto, smurto metu?

A.K.: Iš mus pasiekiančių skambučių matome, kad kiekviena situacija – labai individuali. Tačiau, jei moteris patiria smurtą, tikėtina, kad karantino metu jis galėjo tapti dažnesnis, todėl itin svarbu ieškoti galimybių, kaip nors trumpam pasitraukti iš smurtinių santykių ir kaip susitvarkyti su intensyviais kylančiais jausmais. Būtina ieškoti pagalbos iš šalies, pavyzdžiui, skambinti į "Pagalbos moterims liniją", kad moteris galėtų nusiraminti ir kitaip pažiūrėtų į situaciją. Jei situacija ypač grėsminga, reikia skambinti 112, o šiuo metu pagalbą iškviesti galima ne tik telefonu, bet ir SMS žinute.

D.P.: Noriu pabrėžti, kad pirmiausia, ką verta atsiminti smurtą patiriančiam žmogui, – nekaltinti savęs dėl to, kas įvyko. Niekas neturi teisės skaudinti ar naudoti jėgos kito atžvilgiu, tam nėra pateisinamų priežasčių. Nuo smurto kenčiantis žmogus turi teisę rinktis – nutraukti smurtinius ryšius ar susitaikyti su esama situacija ir likti joje, kuri neabejotinai kartosis, kiekvienąkart stipriau žeisdama. Smurtą patiriantis žmogus turi ieškoti savyje kantrybės ir jėgų pradėti viską iš naujo, pergalvoti savo problemas, ieškoti pagalbos, nebausti savęs už  vadinamąsias klaidas ar nesėkmes, o, priešingai, pasidžiaugti, kad ir maža pergale, pasiekimu ir pan. Ryžtis kalbėti apie tai kitiems, patikimiems ir galintiems išklausyti, kas vyksta kenčiančio žmogaus gyvenime.

Aušrinės Krikščionaitienės rekomendacijos, padėsiančios išlaikyti pirmiausia pagarbą sau:

Aušrinė Krikščionaitienė.

• Vertinti situaciją kaip neeilinę ir sudėtingą. Suprasti, kad kiekvienas į šią situaciją reaguoja skirtingai, priklausomai nuo savo patirties, reakcijos būdo, asmenybės, nuostatų, vertybių.

• Gerbti kito žmogaus jausmus, suprasti, kad tai yra krizinė situacija, kurią lydi intensyvūs jausmai. Leisti tiems jausmams būti, neprisiimti atsakomybės už kito žmogaus jausmus, nors tai ir nelengva, ypač jei pyktis liejasi ant manęs. Rasti būdą, kaip pats tinkamai galiu išreikšti kylančius neigiamus jausmus.

• Turėti savo ir gerbti kito nors ir nedidelę privačią erdvę.

• Suprasti, kad kai kurie konfliktai gali tęstis ilgai, ir jiems išspręsti reikia laiko.

• Skirti laiko savo pomėgiams, sugebėti atsiriboti nuo sudėtingos situacijos.

• Apsispręsti nebetęsti konflikto, jei jis perauga į kito įžeidinėjimus ir nepagarbą.

Dalia Puidokienė įvardija, kas gali padėti kurti sąmoningus santykius:

• Ugdytis savyje pakantumą kitam, kitokiam, skirtingam, kitokiam nei aš, su savais poreikiais, norais, suvokimu ir pan.

• Taip pat svarbu suprasti, kad kitas turi teisę rinktis, kad kritika, moralizavimas nėra tinkamas būdas kurti tvarius, kokybiškus santykius.

• Suvokti, kad labai svarbu dalytis, kalbėtis apie tai, kas vyksta, kokius jausmus ir emocijas kelia esama situacija.

• Ieškoti įvairių būdų, resursų, kaip padėti sau ir kitam kartu, bandyti palaikyti kitą, nekaltinti ir nepriekaištauti, o greičiau panagrinėti, paanalizuoti, kaip atsitiko, kad dabar tai vyksta, ir kokios to priežastys, kaip būtų galima padėti sau ir visiems kartu esantiems.

 Niekas neturi teisės naudoti jėgos kito atžvilgiu

Dalia Puidokienė.

Noriu pabrėžti, ką verta atsiminti smurtą patiriančiam žmogui, – nekaltinti savęs dėl to, kas įvyko. Niekas neturi teisės skaudinti ar naudoti jėgos kito atžvilgiu, tam nėra pateisinamų priežasčių. Nuo smurto kenčiantis žmogus turi teisę rinktis – nutraukti smurtinius ryšius ar susitaikyti su esama situacija ir likti joje, kuri, neabejotinai, kartosis, ir kiekvienąkart stipriau žeisdama. Smurtą patiriantis žmogus turi ieškoti savyje kantrybės ir jėgų pradėti viską iš naujo, pergalvoti savo problemas, ieškoti pagalbos, nebausti savęs už taip vadinamąsias klaidas ar nesėkmes, o priešingai, pasidžiaugti, kad ir maža pergale, pasiekimu ir pan.

Svarbu žinoti

"Pagalbos moterims linijos" telefonas visą parą 8 800 66 366. Taip pat galima rašyti e.laiškus ir susisiekti per pokalbių kambarį (chatą) puslapyje www.pagalbosmoterimslinija.lt

Šiuo metu taip pat susisiekti su PML galima paskambinus bendruoju emocinės pagalbos telefonu 1809 ir surinkus skaičių 2.