Daugelis svarbius gyvenimo pokyčius atideda iki „pirmojo pirmadienio“, manydami, kad tai simboliškai palengvins naujų įpročių pradžią. Psichologai aiškina, kad toks elgesys turi mokslinį pagrindą ir yra susijęs su vadinamuoju „naujos pradžios“ fenomenu.
Tai aiškina asmeninio tobulėjimo psichologijos ir elgesio mokslo ekspertai, Vartono mokyklos tyrėjai, remdamiesi leidiniu „Nauka“.
Pasak psichologų, žmonės linkę atidėti pokyčius iki simbolinių datų – pirmadienio, mėnesio pradžios ar savo gimtadienio – dėl vadinamųjų laiko žymeklių. Šie žymekliai leidžia suskirstyti gyvenimą į „blokus“, atskiriant „senąjį aš“ nuo „naujojo“. Tokia psichologinė segregacija padeda sukurti kontrolės ir pasitikėjimo jausmą pokyčių pradžioje.
„Naujos pradžios“ efektas
Mokslininkai apibūdina „naujos pradžios“ efektą – reiškinį, kai naujos datos skatina pokyčius. Psichologė Džoana Pytc (Johanna Peetz) tyrinėjo „Google“ vartotojų elgseną: per Naujųjų metų šventes paieškų pagal užklausą „dieta“ padaugėja 82 %, savaitės pradžioje – dar 14 %, o valstybinės šventės skatina pokyčių paieškas 10 % aktyviau.
Panašūs dėsningumai pastebimi ir priimant svarbius gyvenimo sprendimus: pirmieji maratonų dalyviai dažnai būna 29, 39 ar 49 metų žmonės. Tai rodo, kad „apvalūs“ amžiaus tarpsniai taip pat tarnauja kaip psichologiniai atspirties taškai. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, jog pradinis impulsas tėra „kibirkštis“, kuri be sistemingo požiūrio greitai užgęsta.
Pagrindinės taisyklės, kaip „priversti pirmadienį veikti“
Ieškokite vidinės prasmės. Profesoriai Kenonas Šeldonas (Cannon Sheldon) ir Endriu Eliotas (Andrew Eliot) pabrėžia, kad tikslas veikia tik tada, kai jis yra tikrai jūsų, o ne primestas aplinkos. Autonomijos jausmas didina motyvacijos stabilumą.
Realūs lūkesčiai. Markas Grifitas (Mark Griffiths) perspėja apie „klaidingos vilties sindromą“. Per savaitę neįmanoma išmokti naujos kalbos, tačiau įmanoma įvaldyti vieną pamoką. Realistiškas požiūris padeda išvengti nusivylimo.
Drausmė svarbesnė už motyvaciją. Motyvacija yra starto variklis, tačiau būtent disciplina užtikrina judėjimą į priekį net ir prastos nuotaikos dienomis. Viljamas Klarkas (William Clark) discipliną apibrėžia kaip gebėjimą vykdyti planus nepaisant emocinės būsenos.
Klaidas laikykite mokymosi patirtimi. Psichologė Kerol Dvek (Carol Dweck) pažymi, kad nesėkmės nėra pabaiga, o natūrali mokymosi proceso dalis. Tie, kurie nesėkmes suvokia kaip darbo etapą, dažniau pasiekia ilgalaikę sėkmę.
Sutelkite dėmesį į vieną tikslą. Sara Miln (Sarah Milne) ir jos kolegos teigia, kad detalus planavimas („kur“, „kada“, „kaip“) reikšmingai padidina sėkmės tikimybę. Svarbu vengti kelių tikslų vienu metu ir susitelkti į vieną pagrindinį.
Ekspertai pataria simbolinių pradžių – pirmadienių, švenčių ar gimtadienių – energiją naudoti kaip trampliną pokyčiams, tačiau pasikliauti sistema, aiškiu planu ir nuosekliais veiksmais. Sėkmę lemia ne diena kalendoriuje, o sąmoningas požiūris į savo tikslus ir kasdienis darbas.
Kaip pastebi psichologai, tinkamai naudojamas „naujos pradžios“ efektas padeda sumažinti perdegimo riziką ir net sudėtingus pokyčius paversti kasdienio gyvenimo dalimi. Kitas pirmadienis gali būti puiki proga pabandyti dar kartą – tik šįkart su moksliniu požiūriu ir realiais tikslais.
Naujausi komentarai