Kaip atkurti pasitikėjimą?

Vaikų gerovės centro "Pastogė" globėja Nijolė į savo namus laikinai globoti yra priėmusi jau per 20 įvairaus amžiaus vaikų. Penki iš jų sėkmingai sugrįžo į tikruosius namus, kur auginami su meile ir rūpesčiu. Globėjos teigimu, tolesnę, po laikinosios globos, vaiko istoriją lemia mamų nusiteikimas. Suklydusioms, tačiau mylinčioms mamoms reikia paramos ir padrąsinimo sugrįžtant į teisingą kelią.

"Kiekviena situacija yra skirtinga ir priklauso nuo pačios mamos. Pirmą kartą vaikučių netekusioms mamoms tai būna labai didelis smūgis. Jos praranda tikėjimą ir pasitikėjimą savimi, nebetiki, kad pavyks atgauti savo vaiką. Stengiuosi, kiek įmanydama, jas drąsinti ir įkvėpti, dalytis sėkmingomis istorijomis, raminti, kad suklydus galima atsitiesti. Tiesa, kitoms mamoms, ypač – vaikų netenkančioms jau ne pirmą kartą, tiesiog nerūpi, ar juos pavyks susigrąžinti, ar ne. Tokiu atveju, deja, nepadeda nei patarimai, nei palaikymas", – sako laikinoji globėja Nijolė.

Įprasta, kad į laikinąją globą patekęs vaikas su tėvais, globėjo lydimas, turi galimybę reguliariai pasimatyti. Savaitinių susitikimų tikslas – neprarasti ryšio tarp vaiko ir tikrosios jo mamos ar tėčio. Natūralu, kad bendraudami tokioje betarpiškoje erdvėje globėjai tampa tarsi artimiausiu vaiko ir tėvų išgyvenimų liudininku, dalyviu ar net patarėju.

"Pirmasis susitikimas įprastai būna tikrai sunkus. Mamos į globėją žiūri priešiškai, tarsi į vieną iš kaltininkų, kodėl jų vaikas buvo paimtas iš namų. Nuo pirmųjų susitikimų stengiuosi palaikyti draugišką, šiltą ir jokiu būdu nesmerkiantį, įtampos ar kompleksų nekeliantį santykį. Taip po truputį bendravimas tampa atviresnis. Galiu pasidžiaugti, kad per visą savo laikinosios globos istoriją gerą ir draugišką santykį pavyko užmegzti absoliučiai su visomis mamomis. Atitinkamai stengiuosi dalytis savo patirtimi, šiltais prisiminimais ir, esant poreikiui, patarimais, kaip aš auginau savo vaikus, kaip rūpinuosi anūkais. Stengiuosi pabrėžti, kad vaikas jus myli ir labai jūsų laukia, taip siekdama įkvėpti motyvacijos imtis pokyčių. Motyvuoju ir vaikus, kad kas kartą nupieštų piešinį ar padarytų dovanėlę, parodytų mamai, kaip ją myli", – sako laikinoji globėja.

Globėjas gali motyvuoti, patarti ar paskatinti žengti reikiama linkme.

Nijolė pasakoja, kad, mamoms išreiškus pagalbos norą, globėjai įprastai stengiasi padėti šeimai, kuo gali. Moters teigimu, pasitaiko atvejų, kai stotis ant kojų norinčioms mamoms globėjos padeda ne tik patarimais, bet ir materialine parama – padeda susimokėti už teisininko ar gydytojo paslaugas, užsiregistruoti norimo vizito.

Trūksta elementarių įgūdžių

Ilgametės vaikų gerovės centro "Pastogė" globėjos Rūtos nuomone, siekiant vaikui ir mamai naudingo rezultato, labai svarbu užmegzti žmogišką ir šiltą tarpusavio kontaktą tarp mamos, globėjo ir vaiko.

"Mano giliu įsitikinimu, labai svarbu vaiko netekusią mamą gerbti kaip žmogų ir nerodyti jai priešiškumo, nepaisant to, kokioje situacijoje ji atsidūrė. Tai labai svarbu ne tik dėl santykio užmezgimo, bet ir dėl paties vaiko, nes jis šiuos emocinius dalykus jaučia intuityviai. Tikiu, kad reikia skatinti mamą ir vaiką kuo daugiau bendrauti tarpusavyje, neatstumti jos. Asmeniškai aš net ir pokalbių su mama telefonu metu raginu ją garsiai kalbėti, pasakoti dienos įvykius, kad mažas vaikelis girdėtų jos balsą ir nuo jo neatprastų. Stengiuosi, kad vaiko ir mamos bendravimas nevyktų tik susitikimų metu, o būtų palaikomas kasdienis, nepertraukiamas ryšys net jam gyvenant laikinojoje globoje", – sako globėja Rūta.

Paklausta, ar gali globėjas padėti vaikui grįžti į tikruosius namus, Rūta pažymi, kad tik tokiu atveju, jei pati mama ar tėtis pareiškia norą.

"Globėjas gali motyvuoti, patarti ar paskatinti žengti reikiama linkme. Taip pat – neriboti ir skatinti susitikimus, pokalbius telefonu, padėti puoselėti mamos ir vaiko tarpusavio ryšį. Vis dėlto didžioji dalis sėkmės priklauso nuo mamos noro – kiek ji stengiasi ir yra pasiryžusi kovoti už savo vaiko susigrąžinimą", – sako globėja.

Bendravimo poreikis

Kaip laikinoji ir nuolatinė globėja vaikus auginanti vaikų gerovės centro "Pastogė" globėja Živilė antrina kolegėms ir pritaria, kad vaiko likimą globoje arba grįžimą į pasikeitusius namus lemia mamų pasiryžimas.

"Bendraujant su mamomis reikia pereiti kelias stadijas. Pirmoji, žinoma, yra natūralus priešiškumas praradus vaiką ir jam patekus į kitą, nepažįstamą, šeimą. Tiesa, nuoširdus bendravimas daro stebuklus ir mama, pajutusi, kad gali globėja pasitikėti, atsiskleidžia. Įprastai labiausiai laikinai netekusioms vaikų mamoms trūksta pasitikėjimo ir įtikinimo, kad, stengiantis ir kryptingai siekiant, vaikas tikrai gali grįžti į namus. Juk ir viešojoje erdvėje įprastai girdime skaudžias vaikų atėmimo istorijas, o apie sėkmingai sugrįžusius į tikrąją šeimą vaikus – mažai", – svarsto globėja Živilė.

Pasak globėjos, daugiausia susigrąžinti vaiką siekiančios mamos skundžiasi dėl reikalavimų ir formalių užduočių, atkeliaujančių iš vaikų priežiūros institucijų, o labiausiai joms trūksta psichologinių ir patariamųjų žinių.

"Besiguodžiančias mamas visada skatinu nepasiduoti ir vadovautis institucijų nurodymais per daug dėl jų nediskutuojant – daryk taip, kaip rekomenduoja, kad galėtum eiti tiesiausiu vaiko susigrąžinimo keliu", – sako vaikų gerovės centro "Pastogė" globėja.