Pilnatvė slypi paprastume

Ir mokydamasi, ir dirbdama R.Janulevičienė nemažai laiko praleido užsienyje. Reikšmingą laikotarpį – neįtikimu gyventojų laimės indeksu garsėjančioje Danijoje.

Vis labiau populiarėjanti "hygge" – daniška sąvoka, apimanti mėgavimąsi paprastais dalykais. Danams įprasta namuose drauge gaminti vakarienę, prieš ją išgerti arbatos su pyragėliu, valgyti kieme arba oranžerijoje – šie kasdieniai ritualai leidžia mėgautis gyvenimu.

"Nemažai laiko gyvenau su viena dane, susibičiuliavome su ja. Tuose namuose išmokau labiau vertinti paprastus dalykus. Vos tik ima vasarėti, pusryčiauju lauke. Ir visai nesvarbu, kad tenka toliau indus nešioti", – juokiasi Rūta, pasakodama apie iš danų perimtus įpročius, padedančius pasimėgauti gamta, pajusti akimirkos grožį ir pasidžiaugti gyvenimu.

Energijos gamtos apsuptyje gyvenančiai moteriai suteikia ir mankšta, pasivaikščiojimai prie Kauno marių kartu su sūnumi Roku.

Nuo jos veido nedingsta šypsena. "Kad ir ką daryčiau, visuomet šypsausi. Mokslininkai pataria, kad norint išsivaduoti iš neramių minčių, reikėtų kuo daugiau šypsotis", – dalijasi pozityvumo receptu.

Atjauta lavinama

Rūta ne tik pati nuolat šypsosi, bet ir kitiems padeda pasijusti laimingesniems. Tiesą, kad svetimo skausmo nebūna, suprato dar vaikystėje.

"Kai maži žaisdavome kieme, su vienu neįgaliu vaiku niekas nenorėjo bendrauti, tad laiką kartu su juo leisdavau aš. Mokykloje, būdama klasės seniūne, padėdavau, jei tik kam nors prireikdavo kokios pagalbos", – visą gyvenimą lydinčią empatiją nupasakoja R.Janulevičienė.

Tiesa, tokį požiūrį, skatinamą ir jai artimų dvasinių guru, ji laiko savotiška dovana. "Esu ne tik Reiki Mercar meistrė-mokytoja, bet ir Karuna Reiki meistrė-mokytoja. O tai – vadinamasis atjautos brangakmenis. Išklausydamas kitą, prisiimdamas dalį jo kančios ir ją energetine prasme palengvindamas, mokaisi atjautos, – dalijasi pašnekovė. – Atjautą išsiugdyti gali kiekvienas. Dalai Lama sako, jei turi žmogų, kuriuo gali rūpintis, turi būti dėkingas, nes tada lavini atjautą savo širdyje."

Rūtos manymu, dalis gyvenimo prasmės – pagalba, tarnystė kitiems. Keliolika metų ji dirba su socialinės atskirties grupėmis. Žmonių, sulaukusių R.Janulevičienės pagalbos, spektras platus. Tai psichologinės ar fizinės sveikatos problemas Reiki seansais besigydantys pacientai, sunkumus išgyvenantys vaikai ar į visavertį gyvenimą grįžti trokštantys nuteistieji. Pastariesiems Rūta skaitydavo paskaitas, konsultuodavo įsidarbinimo klausimais.

Atjautą išsiugdyti gali kiekvienas. Dalai Lama sako, jei turi žmogų, kuriuo gali rūpintis, turi būti dėkingas, nes tada lavini atjautą savo širdyje.

Ne smerkia, bet padeda

"Niekada neskaitydavau šių žmonių bylų", – apie norą vengti išankstinio nusistatymo kalba ji. Rūtos įsitikinimu, kiekvienas jų savo širdyje turi gėrio, meilės ir rūpesčio savo artimui.

"Galbūt tai, ką jie mato savo aplinkoje augdami, verčia pasielgti amoraliai. Be to, jei žmogus priverstas kovoti už išgyvenimą, jei vaikas turi eiti vogti maisto, nes kitaip liks alkanas, jis ir elgiasi atitinkamai", – neskuba smerkti.

Paprašau Rūtos leisti pavartyti dokumentus, kuriuose – jos mokymus išklausiusių nuteistųjų atsiliepimai. Visi jie kupini dėkingumo ir vilties, kad įgyta patirtis padės gyventi kitaip. O kai kuriems padėti Rūtai teko ir konkretesniais klausimais. Moteris prisimena komišką situaciją, kai su vienu vyru vyko ieškoti jam darbo.

"Industriniame Panevėžio rajone dalijome jo CV visose gamyklose, bet vietos niekur neatsirado. Galiausiai pamačiau prie vienos jų tvoros rūkančius du vyrus, paklausiau, ar neatsirastų vietos bet kokį darbą dirbsiančiam žmogui. Pasirodė, jog vienas iš jų – tos įmonės direktorius. Nusivedė į gamyklą, parodė galimą darbo vietą ir iš tiesų įdarbino. Po kiek laiko net sulaukiau skambučio ir sužinojau, kad jį paaukštino", – džiaugiasi gerais darbais garsėjanti moteris.

Jai smagu, kai paskambinęs buvęs kalinys pasidžiaugia, jog iš pirmojo atlyginimo išsimokėtinai nusipirko televizorių. "Gali to žmogaus balse girdėti pasididžiavimą savimi, kad jis irgi gali gyventi kaip visa visuomenė", – pasakoja apie didžiausią atlygį už savo gerus darbus.

Likimas – mūsų rankose

Šiandien Rūta – aktyvi visuomenės narė, tačiau jos gyvenime buvo akimirka, kai vos neatsidūrė ten, iš kur nebegrįžtama. Prieš daugiau negu du dešimtmečius ji važiavo automobiliu, patekusiu į klaikią avariją, o po širdimi saugojo septintą mėnesį laukiamą sūnų.

Paklausta, ar tiki aukštesnėmis jėgomis, išgelbėjusiomis jų gyvybę, susimąsto: "Buvo akimirka, kai supratau, kad tuoj mirsiu. Mane apėmė toks stiprus jausmas, vidinė aistra gyventi – tiesiog negaliu mirti, nepamačiusi savo vaiko. Kai dabar "atsukinėju šį filmą", pagalvoju, jog gal ir išgyvenau dėl to, kad tai buvo labai stipri energija. Vėliau ir klinikų gydytojas stebėjosi, nes šitoks sėkmės atvejis – vienas iš dešimties tūkstančių."

Rūta samprotauja, kad ne tik tokios nelaimės, bet ir ligos žmones ištinka ne be priežasties. "Teko skaityti knygą, kurioje rašoma, jog ligos ateina tada, kai žmogus nesąmoningai nusprendžia, kad jam gana būti šioje Žemėje. Norint pasveikti reikia iš naujo atrasti aistrą gyventi ir ji turi būti tokia stipri, jog užgožtų visas abejones", – turi paaiškinimą, kodėl vienas, susirgęs ta pačia liga, pasveiksta lengvai, o kitas neišgyvena.

Rūta tikina, kad tradicinės medicinos galia sustiprėja dėl pozityvaus mąstymo. "Tikrai gelbsti, jeigu tikima, kad gydymo metodas suveiks, vaistai būtinai padės", – sako R.Janulevičienė.

Reiki ir labirintų paslaptys

Mano pašnekovė anaiptol nėra iš gyduolių, skatinančių pasitikėti vien alternatyviąja medicina bei visuomet akcentuoja būtinybę rimtas ligas gydyti pasitelkiant ir tradicinius būdus. Tačiau, pasak jos, Reiki akcentuojama meilės ir minties galios filosofija veiksminga kasdienėse situacijose.

"Kaip sako senovės išminčiai, mūsų mintys eina ten, kur ir mūsų sąmonė. Viskas kyla mūsų galvoje ir tam, kad to išvengtume, reikėtų fiksuoti blogą mintį bei tiesiog pajusti, ar ji yra mūsų, o gal atėjusi iš aplinkos. Užfiksavus tokią mintį reikėtų ją pakeisti pozityvia, – atskleidžia minčių galią ir kritiškai žvelgia į šiandien populiarų gyvenimo būdą, kai visomis išgalėmis siekiama vien rezultato. – Mėgstu sakyti, kad darydami kokį nors darbą, galutinį rezultatą atiduoti turėtume aukščiausiai kanceliarijai, nes nežinome, kas gali pakišti koją iki taip trokštamo atpildo. O kai paprasčiausiai tenkiniesi eiga, visada gauni vadinamųjų obuoliukų – pažintį, mintį ar įžvalgą, kuri rezonuoja reikalingiausiu momentu."

Rūta – ir labirintų ekspertė. Ši veikla į moters gyvenimą atėjo maždaug prieš septynerius metus, kai ieškojo, ką daugiau, susijusio su čakromis bei energiniais laukais, galėtų duoti žmonėms.

"Kieme kaip tik stovėjo krūva akmenų, ir niekam nekilo minčių, ką su jais daryti. Nusprendžiau iš jų pastatyti energinį čakrinį labirintą ir trijų vijų koncentruotą kvadratinį labirintą, – prisimena tuomet kilusią idėja. – Kai žmogus, norintis išspręsti vieną ar kitą problemą, eina tokiu labirintu, netgi gali pajusti, kuriame rate jį sumėto ar kada dažniau pradeda plakti širdis. Tai irgi rodo tam tikrą žmogaus energetinio centro disbalansą, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį."

Svarbūs artimųjų ryšiai

Nemažą savo veiklos dalį Rūta skiria pagalbai vaikams. Pasak jos, šiandienos vaikai dažniausiai susiduria su baime, agresija, pykčiu, pasitikėjimo stoka. Siekdama padėti išsivaduoti iš šių problemų gniaužtų, R.Janulevičienė taiko ne tik labirintų, bet ir psichodramos metodą.

Meilė yra vienintelė tiesa, iš jos viskas sukurta, ji yra amžina, jos niekas negali nugalėti.

"Psichodrama – tai psichoterapija per veiksmą, užduotis, duodanti akivaizdų rezultatą, – detalizuoja pašnekovė ir pabrėžia, kad  sprendžiant vaikų problemas dirbama ir jų mamomis. – Mama su vaiku ir visa šeima yra tiesiogiai susijusi. Nuo to, kokia ji, priklauso ir šeimos gerovė, nuotaika, santykiai."

Jos sūnus Rokas – jau suaugęs vyras. Paprašau pasidalyti paslaptimis, kokie turėtų būti tėvai, kad jų santykis su atžalomis būtų kuo geresnis. "Svarbiausia ir pačiam nuoširdžiai domėtis tuo, kas įdomu vaikui, kartu smagiai leisti laiką, turėti bendrų ritualų, – paprastus, tačiau dažnai primirštamus dalykus vardija ji. – Kai mano sūnus buvo mažas, savaitgaliais kartu žiūrėdavome jam patinkančias laideles, animacinius filmukus. Tai anaiptol nereiškia, kad įjungi vaikui televizorių ir išeini, bet žiūri kartu, bendrauji. Vėliau Rokas, kaip ir dauguma paauglių, ėmė žaisti kompiuterinius žaidimus, stebėdavau ir šią jo veiklą. Kam nors iš šono turbūt pasirodytų keistoka, kaip stovėdama šalia šaukiu sūnui, kad šaudytų zombius."

Artimas Rūtos ir sūnaus ryšys su laiku nenutrūko, ir šiandien jiedu daug laiko leidžia laiką kartu.

Prieš atsisveikindama klausiu Rūtos, kaip vienu sakiniu galėčiau perteikti jos gyvenimo filosofiją. Atsakymo sulaukiu akimirksniu: "Mylėti save, mylėti gyvenimą ir mylėti kitus – priimti juos besąlygiškai, tokius, kokie jie yra, jų nekeičiant." Ir jos neseniai išleista knyga, Mercar Reiki praktinis vadovas, prasideda ta pačia mintimi: "Meilė yra vienintelė tiesa, iš jos viskas sukurta, ji yra amžina, jos niekas negali nugalėti."