Metinės Pasaulio laimės ataskaitos duomenimis, Lietuva pernai buvo 38, o šiemet atsidūrė 34 vietoje, kaimyninė Latvija liko 42, o Estija – 36 vietoje.

Ataskaitoje nagrinėti šeši kriterijai, lemiantys kiekvieno asmens laimę – pajamos, pasitikėjimas, gyvenimo trukmė, socialinė parama, laisvė ir dosnumas.

Nors duomenys buvo surinkti anksčiau, negu prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau šiųmetinėje ataskaitoje Ukraina ir Rusija vis tiek atsidūrė sąrašo apačioje. Ukraina užėmė 98, o Rusija – 80 vietą.

Tikėtina, kad karas paveiks daugelį valstybių, dėl to laimės indeksas smarkiai susvyruos.

Kadangi smurtas vyksta ne taip ir toli nuo mūsų sienų, veikiausiai ir Lietuva kitąmet atsidurs tarp ne tokių laimingų šalių.

Pagal šių metų ataskaitą, nelaimingiausia pasaulio valstybė yra Afganistanas, jis atsidūrė paskutinėje, 146-oje sąrašo vietoje. Nedideliu skirtumu jį lenkia Libanas.

Šie reitingai esą nestebina, kadangi Afganistane karo veiksmai tęsėsi ilgiau negu 20 metų, o gyventojai visomis išgalėmis tebesistengia pabėgti nuo nesibaigiančių žiaurumų.

Laimingiausia pasaulio šalimi jau penktą kartą iš eilės tapo Suomija.

Pasak psichologo ir psichoterapeuto Gedimino Navaičio, nelaimingiausi Lietuvoje yra paaugliai, kurie sunkiai išgyveno depresiją ir nerimą dėl daugiau nei dvejus metus trukusios pandemijos.

"Pandemija paveikė mūsų psichologiją. Tačiau gera žinia ta, kad Lietuva šiame laimės lygyje vis tiek pakilo. Ataskaitoje nurodyti duomenys apima šiuos bei praėjusius metus ir nurodo, kaip COVID-19 veikia bendrą laimės indeksą. Nerimo, depresijos 2020 m. padaugėjo 8 proc., 2021 m. ir toliau augo, bet ne taip žymiai – tik 4 proc. Tai daugiausia buvo jaunų žmonių problema, o vyresni žmonės išsaugojo tą patį lygį", – paaiškino psichologas.