Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje Vilniuje dalyvavę ekspertai taip pat įspėja, jog nesustiprinus psichologinės pagalbos ir kitų nemedikamentinių, prevencinių priemonių, savižudybių tendencijos gali pablogėti pasibaigus pandemijai.

Skaičius stabilizavosi, bet nerimas lieka

Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius teigė, kad 2020 metais fiksuotos 607 savižudybės, o lyginant su preliminariais šių metų duomenimis, jų skaičius išlieka stabilus.

„Pasakyčiau, kad nėra tokio reikšmingo skirtumo pandeminiu laikotarpiu, lyginant duomenis su ankstesniais, kad būtų ženklus pokytis, negalime pasakyti (...). Galiu pasakyti, kad kol kas (savižudybių skaičius – BNS) nedidėja, galbūt net yra tendencija mažėti. Bet visame pasaulyje tendencija, kalbant apie savižudybių sritį, ekspertų nuomonė yra, kad lauksime pandemijos pabaigos ir tada žiūrėsime, koks yra efektas“,–  teigė R. Misevičius.

„Čia yra nerimo, kaip bus toliau. Nes yra tendencija mobilizuotis, kai yra tam tikri sunkumai. Bet kai jie labai ilgai trunka – svarbu, kokie bus rodikliai po to“, – pridūrė jis.

Pasak R. Misevičiaus, vyrų nusižudo vis dar keturis kartus dažniau, nei moterų, bet ši tendencija linkusi niveliuotis.

R. Misevičiaus pateiktais duomenimis, 2013-aisiais mirtingumas 100 tūkst. Lietuvos gyventojų siekė 36,7. Po to kasmet mažėjo, o 2020 metais 100 tūkst. gyventojų tenkančių savižudybių skaičius siekė 21,7.

„Gali pasirodyti, kad situacija tampa geresnė, tačiau pasauliniam kontekste pagal OECD (Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – BNS) duomenis Lietuvą lenkia tik Pietų Korėja su 24,6 rodikliu 100 tūkst. gyventojų, vadinasi, mirtingumas dėl savižudybių išlieka labai aukštas, ypač vyrų,“ – teigė Savižudybių prevencijos biuro vedėjas.

Pandemija paveikė jaunimą

Greta Klidziūtė, „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, teigė, kad nors vyrų savižudybių rodiklis irs sostinėje apie keturis kartus lenkia moteris, moterų savižudybių per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai.

Ji akcentavo, kad, remiantis statistika, COVID-19 pandemija labiausiai paveikė jaunus žmones.

Mes esame nedraugiški paauglių atžvilgiu, kaip visuomenė, ir tą paaugliai skaudžiai išgyvena.

„Pernai „Planet Youth“ atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 80 proc. Vilniaus miesto dešimtokų. Tyrimas parodė itin liūdnus skaičius – net apie 40 proc. dešimtokų galvojo apie savižudybę. 20 procentų iš apklaustųjų nurodė, kad rimtai svarsto apie savižudybę. Matome, kad pasiskirstymas pagal rizikos grupes yra kintantis ir visos tos priemonės turi kisti, ilgainiui turi būti taikomos pagal tam tikras grupes“, – akcentavo ji.

Anot jos, Vilniaus Visuomenės sveikatos biuras stengiasi gerinti savižudybių prevencijos priemones – nuo 2017-ųjų organizuojami savižudybių prevencijos mokymai, leidę žiniomis pasidalinti su 6 tūkst. žmonių, taip kuriant savotišką „pagalbos tinklą“. Taip pat biure nuo pernai veikia atskira pareigybė – savižudybių rizikos valdymo projektų koordinatorė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Dainius Pūras pripažino, kad paaugliai, ypač pandemijos metu, jaučiasi atstumti.

„Mes esame nedraugiški paauglių atžvilgiu, kaip visuomenė, ir tą paaugliai skaudžiai išgyvena. Kita vertus, moralizuoti tėvams, nelabai efektyvu, jie nepasidarys geresni tėvai. Grįžtame prie emocinio raštingumo, kad mes turime mokytis“, – sakė jis.

Ekspertai ragina keisti metodiką

D. Pūras taip pat teigia, kad egzistuoja klaidingas požiūris, jog pakanka gydyti nuo depresijos kenčiančius tiek medikamentais, tiek ir psichologiniais būdais.

„Gydyti nuo depresijos žmones aišku reikia, visų pirma, psichologiniais būdais, bet to neužtenka, nes savižudybė pirmiausia yra visuomenės sveikatos reiškinys“, – kalbėjo jis.

„Mėgstu tokią metaforą – „reikia gydyti visuomenę“. Ir tai vyksta, bet sudėtingu būdu. Kalbame apie pagarbą vienas kitam, apie emocinį raštingumą, kad žmonės sugebėtų suprasti savo ir kitų jausmus, ir tuo pagrindu ne šaipytis, tyčiotis, o tiesiog bendrauti pagarbiai – tarp šeimos narių, tarp mokytojų ir mokinių, tarp gydytojų ir pacientų, galų gale – tarp valdžios institucijų ir piliečių. Pagarba kiekvieno žmogaus teisėm yra viena svarbiausių, plačiąja prasme, gydymo priemonių. Ir visa tai svarbu subalansuoti“, – teigė D. Pūras.

Savo ruožtu  R. Misevičius sako, kad šalia Lietuvoje prieinamos medikamentinės pagalbos, psichologinės pagalbos būtinos „specializuotos savižudybių krizės intervencijos“ jau esantiems savižudybės krizėje asmenims.

„Yra ir ta viltis, kad situacija keičiasi, tą rodo ir skaičiai. Tuo pat metu negalima sustoti. Tam, kad iš tikrųjų negrįžtamai pasikeistų situacija, kiek tai įmanoma, labai svarbu, kad priemonės būtų kompleksiškos, viena su kita susietos, jų kokybė ir pobūdis turėtų keistis“, – pridūrė jis.

Pagalbos kreipiasi vis daugiau

R. Misevičius pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biuruose atsirado psichologinės paslaugos, kurios leidžia švelninti problemą, tačiau skirtumai teikiant psichologinę pagalbą miestuose ir regionuose vis dar išlieka.

„Pagal kreipimųsi skaičių, galbūt, mažėja stigma kreiptis pagalbos, nes daugėja besikreipiančių. Tarkime, pandemijos metu nepadidėjo savižudybių skaičius, bet padaugėjo besikreipiančių pagalbos“, – sakė R. Misevičius.

D. Pūras pastebėjo, kad vienas iš pandemijos paradoksų – tai, jog žmonės ima suprasti, kad ir patys gali turėti psichikos sveikatos problemų.

„Dabar netgi vyrai kreipiasi pagalbos. Bet paklausa didėja, o sistema tam nebuvo pasirengusi“, – pripažino ekspertas.

Anot jo, nemedikamentinių paslaugų Lietuvoje vis dar teikiama labai mažai, lyginant su Vakarų valstybėmis, tad naujų paslaugų kūrimas būtinas.

Ribojimus žiniasklaidai vadina klaida

D. Pūras įvardijo ir prieš kelerius metus Seimo priimtus ribojimus viešai teikiamai informacijai apie savižudybes, sakydamas, kad žmonės, skaitantys cenzūruotas žiniasklaidos žinutes, dabar klausinėja apie „keistas mirtis“.

„Aš manau, kad tai buvo neišmintingas sprendimas. Aš atsimenu tuos laikus, kai buvo negalima rašyti apie savižudybes ir daug kas galvojo, kad jų ir nėra. Dabar skaitai žiniasklaidą ir nesupranti, kas tai per mirtis. Ir tik dėl to, kad negalima rašyti, kad žmogus nusižudė. Aš suprantu tą ketinimą, kad nereikia mėgautis priemonėmis ir jų tarsi reklamuoti – čia kas kita. Bet slėpti faktą, kad jis nusižudė (...), slapstyti šio reiškinio tikrai nereikėtų“, – teigė jis.

Vilniuje – renginių ciklas

G. Kildziūtė tvirtino, kad siekiant atkreipti dėmesį į savižudybių problemą, ketvirtadienį ir penktadienį vyks renginių ciklas, jo pagrindinė žinia – kad užmegztas pokalbis gali padėti.

Lukiškių aikštėje nuo 18 val. bus kviečiama į diskusiją, vyks dviračių žygis, nuo penktadienio ryto Nacionalinėje dailės galerijoje vyks mokymai, kaip atpažinti savižudybių riziką, vėliau vyks ir nuotolinė konferencija, skirta žiniasklaidai, kaip komunikuoti apie savižudybes.