Įrašas suneramino

Socialiniame tinkle apie mirtį užsiminęs vyras su visais atsisveikino. Po žinutės pasipylė komentarai, raginantys susiimti, nekvailioti, "būti vyru". Apeliuota į artimųjų reakcijas, ligas.

"Kaip turėčiau į tai reaguoti? Skambinti artimiesiems? Galėčiau gal ir nekreipti dėmesio, bet visą naktį po to negalėjau užmigti. O jei rimtai kažką sau pasidarys? Gal čia tik alaus išgėręs taip sublūdo?" – nerimavo į redakciją kreipęsis apie galimą savižudybę užsiminusio vyro buvęs kolega.

Jis parodė įrašą ir draugų reakcijas socialiniame tinkle, tačiau dėl asmens privatumo apsaugos neminėsime detalių.

Likus kelioms dienoms iki minėtojo įrašo pasirodymo vyras jam paskambino pasiteirauti, kaip sekasi. Po kelerių metų pertraukos sulauktas skambutis jį gerokai nustebino.

"Kurį laiką dirbome kartu, bet nebuvome geri draugai", – apie netikėtą skambutį pasakojo pašnekovas.

Buvusio bendradarbio nerimą sustiprino tai, kad viešą atsisveikinimo laišką socialiniame tinkle paskelbęs vyras prieš kelerius metus neteko dukters – paauglė pasitraukė iš gyvenimo.

Sutrinka, išgirdę ketinimus

"Iš to, ką papasakojote, sklinda labai rimti savižudybės grėsmės signalai. Į tai reikėtų reaguoti rimtai", – patarė Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichologė Kristina Kalantaitė.

Pasak specialistės, Lietuvoje labai daug savižudybių iš dalies ir dėl to, kad aplinkiniai žmonės, išgirdę kalbas apie savižudybę, sutrinka.

Jeigu žmonės žinotų, kaip tokiais atvejais elgtis, kaip reaguoti, ką sakyti sunkumų prislėgtam žmogui, tikėtina, kad savižudybių skaičius mūsų šalyje sumažėtų.

Lietuva ilgą laiką buvo lyderė pagal savižudybių skaičių ES. Nors situacija po truputį gerėja, daugėja visuomenei šviesti skirtų renginių, tačiau žinių šia tema aplinkiniams dar labai trūksta.

Moralai nepadeda

"Pamatęs tokią žinutę draugas ar artimas žmogus turėtų skambinti ir klausti, kas yra, kas vyksta jo gyvenime, kaip jis jaučiasi. Reikėtų pasiūlyti susitikti, pasikalbėti apie tai.

Jokiu būdu nereikėtų nuvertinti žmogaus jausmų, nereikėtų apeliuoti į sąžinę, siūlant pagalvoti apie sergančius artimuosius ar vaikus. Tai nepadeda sumažinti psichologinio skausmo", – rekomendavo psichologė.

Pasak K.Kalantaitės, retam kuriam žmogui pasiūlymas pagalvoti apie artimuosius tuo momentu būna efektyvus. Net jei taip nutinka, žmogus po kurio laiko vis tiek gali grįžti prie minčių apie savižudybę.

Patariama nesmerkti žmogaus dėl kilusių minčių apie savižudybę. Tokiais atvejais jam būna sunku girdėti stereotipinius patarimus: "susiimk, nejuokauk, būk vyras ar nekvailiok".

Pradžiai pakanka pokalbio

Kalbos apie savižudybę ar jos planavimas yra tam tikras pagalbos šauksmas.

"Nė vienas žmogus nenori mirti. Kalbos apie savižudybę ar jos planavimas yra tam tikras pagalbos šauksmas. Kai pradedama kalbėti apie savižudybę ar net planuoti, tuo metu žmogus jaučia didžiulį emocinį skausmą ir nemato kitos išeities, išskyrus savižudybę", – sakė specialistė.

Kartais tam, kad sunkioje gyvenimo situacijoje atsidūręs žmogus pasijaustų geriau, pakanka šilto ir nuoširdaus pokalbio ar išklausymo.

Kai išsipasakojama, susikaupusi įtampa tam kartui gali nuslūgti. Tačiau pokalbis neišsprendžia problemų.

"Panašu, kad jūsų minėtam vyrui trūksta bendravimo. Jis išgyvena menkavertiškumo, nepasitikėjimo savimi, beprasmybės jausmus. Artimi žmonės turėtų reaguoti į tokius signalus ir nukreipti jį pas psichikos sveikatos specialistus, galbūt net pas juos palydėti. Krizės ištiktam žmogui reikia paaiškinti, kad yra gydytojų, psichologų, galinčių padėti", – pasakojo psichologė.

Išgertas alkoholis esą nesumenkina situacijos rimtumo. Atvirkščiai, tokiais atvejais alkoholis tampa papildomu rizikos veiksniu. Kaip ir praeityje išgyventa dukters savižudybė.

Siūlo ieškoti pagalbos

Krizės ištiktam žmogui pokalbis gali būti kaip pirminė prevencijos priemonė. Tai kuriam laikui sumažina įtampą, tačiau neišsprendžia problemų. Vėliau patariama kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.

Pasak K.Kalantaitės, jei savižudybės rizika yra aukšta, nerekomenduojama tokio žmogaus palikti vieno net kelioms valandoms.

Blogiausiu atveju su krizės ištiktu žmogumi greitosios medicinos pagalbos automobiliu galima nuvažiuoti į ligoninę, kuri dirba visą parą.

Nėra vienetinis atvejis

Psichologė pastebi, kad socialiniams tinklams tapus neatsiejama gyvenimo dalimi, kartkartėmis viešoje erdvėje pasitaiko atsisveikinimų, siejamų su galimomis savižudybėmis.

Aplinkiniai linkę nuvertinti tokius įrašus, manydami, kad taip manipuliuojama artimaisiais.

"Man tada kaip psichologei kyla klausimas, kaip blogai emociškai žmogus turi jaustis, kad tokiu būdu manipuliuotų? Nesutinku, kad tai manipuliacija. Tai rodo, kad situacija yra rimta ir žmogui reikalinga pagalba", – pridūrė K.Kalantaitė.