Vis dėlto svarbi detalė – šis poveikis pastebėtas tik toms moterims, kurių nerimas buvo susijęs su galimu sveikatos pablogėjimu senatvėje.
Kaip praneša „The Independent“, žurnale „Psychoneuroendocrinology“ paskelbtame tyrime buvo analizuoti daugiau nei 700 JAV moterų kraujo mėginiai. Rezultatai parodė, kad moterys, kurios nurodė patiriančios didesnį nerimą dėl senėjimo, turėjo pagreitėjusio biologinio senėjimo požymių.
Įdomu tai, kad tyrimo dalyvės nesijaudino dėl išvaizdos pokyčių. Nerimas taip pat nebuvo susijęs su vaisingumu ar visuomenės spaudimu susilaukti vaikų.
„Pagreitinto epigenetinio senėjimo poveikis pastebėtas tik toms moterims, kurių baimės buvo susijusios su galimu sveikatos pablogėjimu senatvėje“, – pažymima tyrime.
Kaip nerimas gali spartinti senėjimą?
Mokslininkai mano, kad atsakymas slypi mūsų DNR, tiksliau – telomerose. Tai DNR ir baltymų kompleksai chromosomų galuose, kurie apsaugo genetinę informaciją ląstelių dalijimosi metu.
Telomerų ilgis laikomas vienu svarbiausių biologinio senėjimo rodiklių. Trumpėjant telomeroms didėja su amžiumi susijusių ligų rizika, įskaitant širdies ligas, vėžį ar demenciją.
Dar 2012 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. moterų, nustatyta, kad vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims fobinis nerimas siejamas su telomerų trumpėjimu. Mokslininkai apskaičiavo, kad tai gali sutrumpinti gyvenimo trukmę maždaug šešeriais metais, palyginti su moterimis, kurios tokių baimių neturi.
Kaip psichologinė būsena veikia fizinę sveikatą?
Kiti tyrimai taip pat rodo, kad požiūris į senėjimą gali turėti realią įtaką gyvenimo trukmei.
Vienas didelis JAV tyrimas parodė, kad žmonės, kurie optimistiškai vertina senėjimą, gyveno vidutiniškai 7,5 metų ilgiau nei tie, kurie į senėjimą žiūri neigiamai. Šis skirtumas išliko net įvertinus socialinę padėtį, vienišumą ar pradinę sveikatos būklę.
Be to, daugiau nei 100 tyrimų metaanalizė parodė stiprų ryšį tarp žmonių požiūrio į senėjimą ir ilgaamžiškumo – apie 80 proc. tyrimų patvirtino šį ryšį.
Kodėl taip nutinka?
Ekspertai išskiria tris pagrindinius mechanizmus, kurie gali paaiškinti šį reiškinį.
Pirmasis – psichologinis. Žmonės perima visuomenėje vyraujančius įsitikinimus apie senėjimą. Jei tikima, kad senatvė neišvengiamai reiškia silpnumą ar prastą atmintį, šie lūkesčiai gali paveikti savijautą ir elgesį.
Antrasis – elgesio mechanizmas. Jei žmogus mano, kad su amžiumi sveikata vis tiek blogės ir nieko negalima pakeisti, jis gali mažiau rūpintis savimi – rečiau sportuoti, prasčiau maitintis ar vengti profilaktinių sveikatos patikrinimų.
Trečiasis – fiziologinis poveikis, susijęs su stresu. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie neigiamai vertina senėjimą, laikui bėgant gali padidėti kortizolio – streso hormono – kiekis. Vieno tyrimo duomenimis, tokių žmonių kortizolio lygis nuo 50 iki 80 metų padidėjo apie 40 proc.
Tuo tarpu optimistiškai nusiteikusių žmonių kortizolio kiekis per tą patį laikotarpį net šiek tiek sumažėjo. Nuolat padidėjęs šio hormono kiekis gali silpninti imuninę sistemą, didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, skatinti uždegiminius procesus bei paveikti smegenų sritį, atsakingą už atmintį – hipokampą.
Naujausi komentarai