Išmaišęs pasaulį ir mokantis daugybę kalbų Italijoje gyvenantis ir moderniausiomis technologijomis besinaudojantis Tibete gimęs gydytojas Nida Chenagtsangas pirmenybę teikia savo gimtosios šalies – Tibeto medicinai, nes pirmasis jos uždavinys – išsaugoti gerą sveikatą.

– Į Lietuvą atvykote pirmą kartą, nors dažnai keliaujate po Europą, Aziją. Ilgą laiką gyvenate Italijoje. Kurioje iš aplankytų šalių sutikote daugiausiai tradicinės Tibeto medicinos šalininkų?

– Man patinka Rusijos gyventojų mentalitetas. Rusija – tai tarsi tiltas tarp Europos ir Azijos. Ši šalis turi daug sąsajų su Tibetu, o Tibeto medicina ten vertinama. Visame pasaulyje žmonės vis labiau ja domisi. Apskritai sveikintinas domėjimasis bet kokia medicina.

– Kaip pats susidomėjote tradicine medicina, įkūrėte Tarptautinę tradicinės Tibeto medicinos akademiją?

– Dar ankstyvoje jaunystėje nusprendžiau, kad padėsiu žmonėms. Būdamas septyniolikos metų kitus jau mokiau tibetiečių ir kinų kalbų.

– O pats mokate ir anglų, rusų kalbas?

– Taip, dar kalbu itališkai ir šiek tiek ispaniškai, – nusijuokė Italijoje gyvenantis pašnekovas. – Mokyti ir mokytis man visada buvo labai malonus darbas. Džiaugiuosi, kad savo žinias galiu perteikti kitiems, pasidalyti patirtimi. Mokytojaudamas susipažinau ir su tradicine Tibeto medicina. Jaunystėje praktikavausi vienoje Tibeto ligoninėje. Netrukus supratau, kad tai ir yra mano kelias. Visada jaučiau ryšį su gamta. Gyvenime norėjau veikti tai, ką mėgstu labiausiai, todėl ir tapau gydytoju bei įkūriau tradicinės Tibeto medicinos akademiją.

– Nuo ko prasidėjo Tibeto medicinos kelias?

– Medicinai didelės įtakos turėjo šalies geografinė padėtis: Tibetas ribojasi su Kinija, Indija, Nepalu, yra į Šiaurę nuo Himalajų. Istoriškai Tibetas turi sąsajų ir su Mongolija. Tradicinė Tibeto medicina sujungia Kinijos, Indijos ir Tibeto medicinos tradicijas.

Tibeto medicinos pradininkas Yuthokas Yontenas Gonpo gyveno 120 metų ir parašė knygą, kaip būti sveikam taip ilgai. Jokių magiškų piliulių jis nevartojo.

– Tibeto medicina remiasi kūno ir dvasios harmonija?

– Taip. Kalbant apie sveikatą reikia žinoti, kad žmogaus mintys, protas ir energija yra ne mažiau svarbu nei fizinio kūno būklė. Pagal tradicinę Tibeto mediciną norint būti sveikam, reikia išlaikyti balansą tarp dvasios ir kūno, gyventi harmoningai.

– Tačiau ar Rytų medicina gali būti veiksminga gydant europiečius?

– Dažnai manęs žmonės klausia, ar, norint vartoti tibetietiškus vaistus ir mokytis natūralios Tibeto medicinos, reikia būti budistu, – šypsosi. – Medicina yra medicina. Žolelės nežino religijos, o mineralai neišmano politikos mokslų, taigi kodėl mes turėtume išsigalvoti tokių apribojimų? Žinios apie mediciną turi peržengti etnines, religines ir politines ribas.

– Sutikite, kad daugeliui Tibeto medicina asocijuojasi su egzotišku, mistiniu gydymu.

– Tibeto medikai nedirba būdami transe ir nenaudoja jokių egzotiškų priemonių. Štai Tibeto kultūroje yra daug stebuklingų legendų, bet medicinoje jų nerasite. Tibeto medicina remiasi profilaktika, ligų prevencija. Reikia keisti įsitikinimą, kad vaistai ir medicina – tik ligoniams. Daugeliui žmonių Tibeto medicina yra nepažįstama sritis. Meditacija ir joga – dar ne visa tradicinė medicina. Medicina, o ypač natūrali, yra skirta ir sveikiems žmonėms, norintiems užkirsti kelią ligoms.

– Kokioms ligoms, naudodami prevencinę mediciną, galime užkirsti kelią?

– Širdies ir kraujagyslių ligas svarbu gydyti, dar nepradėjus joms progresuoti. Ir vėžys gali būti sėkmingai išgydytas, jei aptinkamas pirmos ar antros stadijos. Daugeliui ligų prevencija galime užkirsti kelią.

Štai dabar žiema, orai vis labiau vėsta. Tai daro įtaką ir mūsų sveikatai. Mums reikia išlaikyti pusiausvyrą tiek energetiniu, tiek ir fiziniu lygiais. Savimi pasirūpinti reikia ne susirgus ir ligai pakirtus, o dar tuomet, kol savijauta gera.

– Visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, kad gydytoją reikia gerbti ir jį galima trukdyti tik rimtai susirgus.

– Tai yra neteisinga nuostata. Manau, kad dar mokyklos suole vaikus turėtume mokyti medicinos, saugotis ligų, pasakoti jiems apie ligų profilaktiką. Svarbu, kad medicina būti visuomenės švietimo dalis.

– Moderniąja vadinama medicina skiriasi nuo tradicinės. Kuo pastaroji medicina, jūsų nuomone, yra pranašesnė?

– Viskas labai paprasta. Tradicinė Tibeto medicina kalba apie tai, kaip mūsų kasdienis gyvenimas veikia sveikatą. Ši sistema netgi panaši į taikomą Vakaruose. Ir Vakaruose, ir Rytuose veiksniai, sukeliantys ligas, yra tie patys: netinkamas gyvenimo būdas, netinkamas gydymas ir neigiamas aplinkos poveikis. Modernioji ir tradicinė medicina turi ieškoti kompromiso, nes abiejų tikslas yra vienas – gydyti žmones.

– Ar sutinkate su teiginiu, kad visos ligos yra mūsų galvoje?

– Kaip jau minėjau, mintys ir mąstymas daro didelę įtaką sveikatai. Žinoma, visų ligų mintims suversti taip pat negalime. Juk yra ir genetinių, paveldimų ligų.

– Ir paskutinis klausimas: ar dar sugrįšite į Lietuvą mokyti Tibeto medicinos paslapčių?

– Būtinai. Pažadu sugrįžti.