„Daugelyje Europos šalių penktadienis siejamas su nelaime. Senosios anglų tradicijos nurodo veiksmus, kurių penktadienį turėtų būti vengiama. Tai ir gimdymas, vestuvės, nagų kirpimas, plaukimas laivu, įsidarbinimas. Be to, ir vengrai tikėjo, kad gimti penktadienį nėra gerai“, – kalba E. Savickaitė-Kačerauskienė.

Europoje penktadienis siejamas su nelaime

1976 m. niujorkietis Dazas Baxteris taip baiminosi penktadienio 13-osios, kad nusprendė, jog saugiausia bus likti namuose, savo lovoje. Ponas Baxteris tą dieną žuvo – ant jo užkrito buto lubų blokas. Nors tai tik atsitiktinumas, bet penktadienis 13-oji jau tapo nesėkmių dienos metafora. O psichologai netgi skyrė atskirą terminą šios dienos baimei – paraskavedekatriafobija.

„Prietarai atsiranda dėl žmogui būdingos savybės aplinkoje ieškoti tam tikrų požymių. Kadangi žmogus nori žinoti, kas bus, jis jaučiasi saugesnis ir užtikrintesnis, kai gali prognozuoti ateitį. Taigi natūralu, kad jis ieško tam tikrų ženklų, kurie ir leistų ją nuspėti“, – sako psichologas Kęstutis Dragūnevičius.

Kad prietarus žmonės kūrė ieškodami ženklų aplinkoje, nesunkiai gali patvirtinti istorikai. Prietaro apie nesėkmingąjį 13 dienos penktadienį šaknys glūdi dar Biblijoje. Svarstoma, kad būtent penktadienį Ieva atsikando obuolio nuo Pažinimo medžio ir juo pavaišino Adomą.

Užuominų istorikai randa ir Naujajame Testamente, kur rašoma, kad per Paskutinę vakarienę prie stalo sėdėjo Jėzus ir 12 apaštalų. Tryliktasis buvo vėliau Jėzų išdavęs Judas. Kitą dieną, penktadienį, Jėzus buvo nukryžiuotas.

„Daugelyje Europos šalių penktadienis siejamas su nelaime. Senosios anglų tradicijos nurodo veiksmus, kurių penktadienį turėtų būti vengiama. Tai ir gimdymas, vestuvės, nagų kirpimas, plaukimas laivu, įsidarbinimas. Beje, ir vengrai tikėjo, kad gimti penktadienį nėra gerai“, – sako etnologė E. Savickaitė-Kačerauskienė.

Velnio tuzino bijojo ir W. Churchillis

E. Savickaitės-Kačerauskienės teigimu, nuo seno tikėta, kad penktadienis nieko gero nežada. Tačiau kodėl prie jo prišlietas nelaimingasis tryliktukas? Kad tą suprastume, istorikai ir etnologai siūlo pažvelgti į gretimą skaičių – 12.

Nuo seno tai darnos simbolis: 12 mėnesių, 12 Olimpo dievų, 12 laikrodžio ciferblatą dalijančių padalų, 12 Zodiako ženklų, 12 apaštalų, o štai 13 – nei šioks, nei toks.

Nei toks, nei šioks jis liko iki šių dienų. Tarkim, JAV sunkiai atrastumėte dangoraižį ar viešbutį su tryliktu aukštu ar tryliktu numeriu pažymėtu kambariu ar net tryliktu namo numeriu. Po dvyliktojo paprasčiausiai eina keturioliktas.

Jei pagalvojote, kad tai tik skaičius, logiškai nėra jokio pagrindo tikėti, kad jis atneš nelaimę, galima priminti, jog net Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis su pagarbia baime žvelgė į velnio tuzinu vadinamą skaičių ir atsisakydavo sėstis į 13 numeriu pažymėtą eilę teatre ar lėktuve.

Kaip rašo britų dienraštis „The Telegraph“, pastaraisiais metais kelionių organizatoriai pastebi tendenciją, kad skrydžių kainos penktadienį tryliktą sumažėja maždaug 5 proc.

Nerimas, baimė dėl ateities pakursto tikėjimą ir savais, ir kolektyviniais prietarais, svarsto psichologas K. Dragūnevičius.

„Jei žmogui kažkas pateikia patogią sistemą, pagal kurią galima numatyti ateitį, pavyzdžiui, kad, jeigu juoda katė perbėgs kelią, bus blogai, jis tą ženklą įsidėmi ir juo naudojasi. Tada žmogus renka tuos atvejus, kai, juodai katei perbėgus per kelią, jam iš tikrųjų nutikdavo blogis. Atmintyje tokie įvykiai išlieka ypač stiprūs, todėl tik pastiprina tikėjimą tuo prietaru“, – sako K. Dragūnevičius.

Nors kartais prietaringumas gali tapti liguistas ir apsunkinti žmogaus gyvenimą, retkarčiais jis atneša pasitikėjimo savo jėgomis ir ramybę.

„Kai žmogus labai nerimauja, jis pats susigalvoja sau įvairių ritualų, ženklų ir pan., todėl jam tiesiog subjektyviai lengviau su tokiu įsitikinimu. Galbūt psichologiniu požiūriu būtų sveikiau atsisakyti to ir su nerimu susitvarkyti kitais būdais, kita vertus, jei situacijoje tai padeda, visos priemonės tinkamos, net jeigu moksliniu požiūriu jos ne visai teisingos ar klaidingos“, – pastebi psichologas.

Rytų kraštuose prietarai kitokie

Kol krikščioniškasis pasaulis gyvena su savo kultūros ir religijos padiktuotomis baimėmis, Rytų kraštuose prietarai kitokie. Kinija laikoma viena prietaringiausių šalių pasaulyje. Skaičius 4 kinų kalboje tariamas labai panašiai, kaip žodis mirtis. Tad Pekine, Šanchajuje ar kitame Kinijos mieste sunkiai rasite ketvertu pažymėtą namo aukštą.

O japonai linkę abejoti skaičiaus 9 palankumu, nes japonų kalboje 9 tariamas panašiai, kaip žodis kančia. Afganistane skaičius 39 verčiant pažodžiui reiškia negyvą karvę, be to, neformalioje kalboje Afganistane taip vadinamas sąvadautojas.

E. Savickaitė-Kačerauskienė įsitikinusi, kad, nors racionaliai negalime paaiškinti savo tikėjimo prietarais, jie žmoniją lydėjo ir lydės.

„Kiekvienas žmogus savaip jaučia antgamtinį pasaulį. Ar jis jaučia, kad to pasaulio nėra, ar jaučia, kad yra, bet kokiu atveju tai – jo pasirinktas santykis. Anksčiau mokslininkai manė, kad, atsiradus mokslui, prietarai išnyks, nes jie – neprotingų žmonių išmislas, bet to neįvyko. Ir vargu ar prietarai apskritai išnyks, nes jie neturi nieko bendra su žmogaus intelektu, veikiau – su žmogaus jautrumu tiems dalykams“, – mano etnologė.

Gyvenimo ženklams prasmę suteikiame mes patys, tad galbūt šis penktadienis, tryliktoji, kaip tik taps stebuklų ir gėrio diena. Viskas priklauso nuo to, kaip pažvelgsite!