Nedraugiška psichiatrijos sistema
Aktorius Deividas Breivė žino, ką reiškia stovėti ant bedugnės krašto.
„Buvo didžiulis šokas, ypač šeimai. Man atrodo, kiekvieniems tėvams yra labai skaudu, kad jų vaikas pasiryžta tokiam žingsniui. Iš esmės labiausiai padėjo visi specialistai, terapijos. Kadangi aš gulėjau Vasaros gatvėje, tai esu labai dėkingas visiems gydytojams“, – pasakojo D. Breivė.
Sveikimas truko apie metus, D. Breivė iki šiol vaikšto pas psichologą.
„Pačios mintys jau buvo anksčiau, gal netgi kai buvau 20 m. Gal ne kiek pačių savižudybių, bet tiesiog tokios miglotos mintys, tokios tamsesnės mintys, kažkoks vienišumo pajautimas, emocijų slėpimas, nesakymas, ką galvoju iš tikrųjų“, – sakė aktorius.
Nors jis dabar jau gali kalbėti viešai, ši tema daugeliui vis dar tabu. Ne tik pripažinti, bet ir kreiptis pagalbos išdrįsta retas, o statistika kalba pati. Per 2020 m. Lietuvoje nusižudė 607 žmonės.
„Yra dar palyginti daug nepagarbos, nepakantumo, diskriminacinių nuostatų. Tas prisideda“ – teigė psichiatras Dainius Pūras.
Šioje liūdnoje statistikoje paskutiniu metu Lietuvą lenkė tik Pietų Korėja.
Pačios mintys jau buvo anksčiau, gal netgi kai buvau 20 m. Gal ne kiek pačių savižudybių, bet tiesiog tokios miglotos mintys, tokios tamsesnės mintys.
„Nuo seno visa psichiatrijos sistema buvo, sakyčiau, nedraugiška žmonėms. Žmonės arba bijodavo kreiptis, arba jeigu kreipdavosi, tai jie gaudavo vienpusę pagalbą – vaistai arba hospitalizacija. Kartais reikia, bet tikrai ne taip reikia spręsti savižudybės problemą“, – komentavo D. Pūras.
„Manau, kad yra labai daug faktorių. Tikrai priklauso nuo žmogaus. Bet aš manau, kad tikrai prisideda vaikystės traumos, kurios turi tendenciją išlįsti maždaug tokiame amžiuje, kokiame dabar esu aš. Bet tai vėlgi priklauso nuo šeimos aplinkybių, vieni augo labai darniose šeimose. Alkoholis, manau, yra viena iš priežasčių, kas skatina didžiulį atsitraukimą ir vienatvę. Ir galbūt tas nemokėjimas parodyti savo silpnųjų vietų“, – priežastis, kodėl žmonės nutaria pasitraukti iš gyvenimo, vardijo aktorius D. Breivė.
Nerimą kelia paaugliai
Dabar labiausiai specialistams nerimą kelia paaugliai. Pernai Vilniuje apklausta daugiau nei 80 proc. miesto dešimtokų. Rezultatai šokiruoja. Apie savižudybę galvojo beveik 40 proc. apklaustųjų.
„Dar svarbiau dirbti, kad pastebėtume tuos vaikus. Sakė: „mama, mes jų nematėme“, – taip iš asmeninės patirties kalbėjo specialistė Lina Koriznienė, kurios dukterys su savižudybe susidūrė tiesiogiai, kai iš gyvenimo pasitraukė du bendraamžiai.
„Su vyru kalbėjome, kad turbūt mes sureagavome skaudžiau dar ir dėl to, kad mes pagalvojome, kaip jausis mūsų dukra“, – pasakojo L. Koriznienė.
Kalbant apie suaugusiuosius, dažniausiai tokį kelią renkasi vyrai. Jų net ketvirtadaliu daugiau. Visgi paskutiniais metais sostinėje pasitraukusių moterų skaičius padvigubėjo.
„Įtakos iš tikro gali turėti labai daug kas, pandemija buvo tikrai labai sunkus laikotarpis. Moterų grupė galbūt galėjo atsirasti didesnėje rizikos grupėje vien dėl to, kad, kaip mini, daugiau būna namuose, galbūt padaugėja smurto atvejų, kas irgi vis dar yra subjektyvu ir spekuliuojama“, – kalbėjo „Vilnius sveikiau“ skyriaus vedėja Greta Klidziūtė.
Karantinas kol kas savižudybių skaičiaus nepadidino, tačiau daugėja besikreipiančių. Pagalbos reikia, o padedančių trūksta.
„Vaikų, paauglių psichiatrų trūkumas yra visada, ypač regionuose. Yra regionų, kur išvis neturi, reikia į didžiuosius miestus kreiptis geriausiu atveju“, – teigė Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius.
„Realiai, kai žmonės susiduria su ta problema, jeigu jie tik turi pinigų, jie supranta, kad geriau kreiptis privačiai. Tikrai mes esame teikę siūlymus ir netgi Vyriausybės programoje yra parašyta, kad bus kuriamos naujos paslaugos. Laikas pradėti kurti“, – sakė psichiatras D. Pūras.
Visgi dabartinę situaciją ekspertai įvardija kaip duodančia viltį – visuomenė sveiksta. Lietuva yra išgyvenusi ir tokį etapą, kai per metus savo noru pasitraukdavo virš 1,5 tūkst. žmonių. Tiesa, tada dar buvo gūdūs 90-ieji, kai vyravo suvokimas, jog pagalbos reikia tik psichiniams ligoniams. Šiandien visame pasaulyje minima savižudybių prevencijos diena. Ieškantiems pagalbos, ją galima rasti ir internetiniame puslapyje www.tuesi.lt.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
Skubi pagalba | 112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai