Pereiti į pagrindinį turinį

Pirmoji paauglio meilė – egzaminas visai šeimai

2018-04-30 16:38

Pirmą kartą paauglių patiriami jausmai dažnai tėra susižavėjimas, tačiau emociškai jie stipresni už meilę, o praradimas – skaudesnis. Todėl dėmesio, tėveliai! "Kai jūsų paauglys sūnus ar dukra įsimyli, tai ypatingas visų jūsų gyvenimo tarpsnis", – įspėja populiarus psichoterapeutas, pokyčių ir streso valdymo konsultantas Andrius Kaluginas.

Pirmoji paauglio meilė – egzaminas visai šeimai
Pirmoji paauglio meilė – egzaminas visai šeimai / Interneto nuotr.

– Kartais apie tokį romantišką jausmą praneša anaiptol neromantiškas paauglio elgesys: sūnus arba dukra apleidžia mokslus, niekuo nesidomi, konfliktuoja su mokytojais ir tėvais. Kodėl?

– Paauglystėje vyksta labai intensyvios asmens tapatumo paieškos: reikia įsigyti bendraamžių pritarimą, jaustis grupės, su kuria tapatiniesi, nariu. O čia dar prasideda domėjimasis priešinga lytimi, nauji santykiai. Tai suteikia daug naujų išgyvenimų, o vidiniai virsmai dar labiau veda prie identiteto paieškų. Kai paauglys įsimylėjęs, prioritetų piramidė gali apvirsti aukštyn kojomis: moksliukas gali tapti ežiu, protestuojančiu prieš tėvus ir visuomenę. Tai išbandymų laikotarpis, kai paaugliai mokosi gyventi, įvertinti savo jausmus, formuoti savąjį aš ir jį apginti nuo, kaip jam atrodo, priešiškos aplinkos. Viskas čia normalu. Nenormalu, kai stogą nurauna keturiasdešimtmečiui ir jis elgiasi kaip paauglys.

– Paaugliams būdingas maksimalizmas įsimylėjus dar labiau sustiprėja. Ką daryti ar ko nedaryti, kad įsimylėjusi atžala išgirstų ir kitą nuomonę, o tėvai neatrodytų tik senamadiški bambekliai, kurie nieko nesupranta?

Receptas labai paprastas: tėvai turėtų demonstruoti besąlygiškai pritariančią poziciją, ir žodžiu, ir elgesiu parodyti, kad jie palaiko sūnų ar dukrą. Didžiausia klaida sakyti: "Tu dar jaunas (-a), bus tų meilių!" Tada paauglys ima priešintis: "Jūs nieko nesuprantate!" Mes jį išprovokuojame ir neteisingu elgesiu įpilame žibalo.

– Bet kaip pritarti matant, kad įsimylėjimo objektas daro neigiamą įtaką ir ta meilė tikrai prie gero neveda?

– Pritarti pasakant ir parodant, kad tu, mano vaike, esi geras, mes tave suprantame. Tik gal tie naujieji santykiai nėra tokie geri ir perspektyvūs, kokių tu vertas ar verta, gal nereikia į juos pulti stačia galva? Galima patarti pasikalbėti su bendraamžiais, stebėti situaciją. Žinoma, tai manevras, tačiau svarbu paskatinti jauną žmogų į viską pažvelgti realistiškiau.

Tai išbandymų laikotarpis, kai paaugliai mokosi gyventi, įvertinti savo jausmus, formuoti savąjį aš ir jį apginti nuo, kaip jam atrodo, priešiškos aplinkos.

– Kokius santykius su savo vaiko meilės objektu palaikyti tėvams?

– Tai labai individualu. Daug kas priklauso nuo iki tol tarp tėvų ir vaiko egzistavusių santykių. Jei ryšys buvo gana glaudus, normalu pasakyti, kad mums rūpi tavo pasirinkimas, įdomu, koks naujas žmogus atsirado tavo gyvenime? Jeigu santykiai buvo uždaresni, tėvai gyveno sau, vaikas – sau, jam atrodys nenatūralu ir nesuprantama, ko čia tėvams staiga viskas taip parūpo. Svarbiausia, kad bendravimas būtų natūralus ir vyktų savaime. Jeigu nei pietaudavote, nei iškylaudavote drauge su savo vaiku, kaip tada pradėti kviesti į šeimos sambūrius jo meilę?

– Ką daryti, kad nelaimingai pasibaigusi pirmoji meilė netaptų tragedija? Kaip padėti suprasti, kad tai natūrali patirtis, o ne pasaulio pabaiga?

– Nebūsiu originalus, nieko naujo čia neišgalvosi – reikia kalbėtis. Bendravimas yra pagrindas. Reikia stengtis būti šalia, išklausyti, galbūt pasidalyti savo patirtimi, bet jokiu būdu nemenkinti vaiko sielvarto, liūdesio, tragizmo. "Baik tu, pirma meilė visada nelaiminga! Rasi kitą, viskas bus gerai!" – tai blogiausia, ką galime pasakyti. Jam skaudu čia ir dabar, jam reikia ne kitos – šitos! Sumenkindami paauglio jausmus mes tampame jo priešais, o jei tas priešiškumo jausmas išsiplės, visas pasaulis atrodys priešiškas, nes nesupranta jo sielvarto. Tokio amžiaus žmogus negeba perspektyviai mąstyti, todėl "kada nors" jam neegzistuoja. "Aš labai tave užjaučiu, ir aš tą patį išgyvenau, ir aš labai kentėjau, todėl suprantu ir palaikau tave", – tokie žodžiai kenčiančiam jaunam žmogui gali sukurti  jam reikalingą saugumo salelę.

– Kaip pirmosios meilės patirtis atsiliepia tolesnei paauglio raidai?

– Tai be galo stipri ir svarbi paauglio emocija, kuri gali turėti ilgalaikių padarinių. Sklandūs ir gražiai pasibaigę pirmieji santykiai, kai nelieka skausmo, pykčio, neapykantos, pakloja pamatą sėkmingam emociniam gyvenimui. Ne visi gauna tokią gyvenimo dovaną, bet jei taip įvyksta – tai nuostabi patirtis geriau suprasti save, savo jausmus, formuoti emocinį intelektą. O galbūt nusivylimas pirmaisiais santykiais vėliau padės sukurti daug brandesnius ryšius, kuriuose jausis labiau mylimas ir vertinamas. Kartu tai ir tėvų išminties, kantrybės, gebėjimo atliepti vaiko emocijas išbandymas.

– Retai kada pirmoji meilė perauga į jausmus visam gyvenimui. Tačiau kiekvienas žinome sutuoktinių porų, kurių santykiai užsimezgė mokyklose suole ir sėkmingai tęsiasi. Nuo ko priklauso jų tvarumas?

– Gal ir yra statistika, kiek mokykloje užsimezgusių santykių yra tvarūs, o kiek pasibaigė skyrybomis. Santykių tvarumo paslaptis yra mistika, chemija. Svarbiausia yra sutikti tą savo antrąją puselę, o kokio amžiaus būnant – nesvarbu. Aš taip pat žinau tokių porų. Mano klasės draugai kartu – nuo aštuntos klasės, o mums jau 49-eri. Jie gražiai eina per gyvenimą, turi puikią šeimą. Žinoma, visko būna, bet būna ir tose šeimose, kurios susikūrė sulaukus brandaus amžiaus. Mokyklos suole užmegzti santykiai, kaip ir kiti, gali ir nutrūkti, ir tęstis visą gyvenimą. Juose yra ir pranašumų, ir trūkumų, yra ir neištikimybės rizikos. Tačiau susirasti kitą vyrą ar moterį gali ir nugyvenęs ir 15 ar 30 metų.

– Kokia jūsų pirmosios meilės patirtis?

– Mokykloje aš turėjau net dvi pirmąsias meiles ir niekaip negalėjau apsispręsti. Pats buvau šešiolikos, viena mano mylimoji buvo bendraklasė, kita – dviem metais jaunesnė. Taigi, kiek prisimenu, man sunkiausia buvo apsispręsti ir mano pirmosios meilės išbandymas buvo mano blaškymasis. Dilema išsisprendė savaime: bendraamžė į mano jausmus neatsakė. Draugavome su jaunesniąja, kol aš baigiau mokyklą. Po to mūsų keliai išsiskyrė, be jokių pykčių ar nuoskaudos. Kartą, gal prieš penkiolika metų, buvome atsitiktinai susitikę, smagiai pabendravome, pasipasakojome apie savo šeimas.


Patarimai tėvams

• Jūsų atžalą šiuo metu valdo hormonai, tačiau jūs privalote išlaikyti šaltą galvą.

• Gerbkite paauglio jausmus, nieku gyvu nesišaipykite, nemenkinkite jų.

• Būkite pozityviai nusiteikę, domėkitės, kas vyksta, tačiau neįkyrėkite.

• Nepulkite reikalauti, kad sūnus ar dukra kuo skubiau jus supažindintų su savo meilės objektu. Palaukite, kol to panorės jūsų vaikas.

• Nepeikite ir nekritikuokite buvusio draugo ar draugės. Patarimus dalykite tik tada, kai jų prašoma.

• Jei pirmoji meilė baigėsi nelaimingai, duokite laiko paaugliui pabūti vienam, paliūdėti ir išgyventi sielvartą. Jei paauglio reakcija į nutrūkusius santykius užsitęsia, kreipkitės pagalbos į specialistus.

• Parodykite jam ar jai daugiau dėmesio, leiskite išsikalbėti, bet susilaikykite nuo komentarų ir vertinimo dėl to, kas atsitiko. Atminkite: apkabinimas vertingesnis už pamokslą.


Verta žinoti

Paauglystės amžiaus ribos yra labai santykinės, dažniausiai tarp dvylikos ir aštuoniolikos metų. Paskui prasideda suaugusio žmogaus periodas. Paauglystė kartais skirstoma į ankstyvąją – dvylika–keturiolika metų, penkioliktieji metai – lyg pereinamasis tarpsnis, šešiolika–aštuoniolika metų – vėlyvoji paauglystė. Ankstyvojoje paauglystėje ir pereinamuoju tarpsniu vyrauja didelis jausmų nepastovumas, berniukai ir mergaitės greitai susižavi. Vėlyvesnėje paauglystėje į susižavėjimus ir meilę jau žiūrima ramiau, vystosi jausmų logika.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų