Pereiti į pagrindinį turinį

Pomirtinį pasaulį išvydęs neurochirurgas: koma – reali dvasinė odisėja

2013-12-22 07:09
DMN inf.

„Jeigu prieš šį įvykį būtumėte paklausę, kiek žmogus, pabudęs iš komos, gali atsiminti, būčiau sakęs, kad nieko. Mane ištiko šokas, kad prisiminiau savo patirtį. Tai buvo turtinga ir ypač reali dvasinė odisėja. Tiesą sakant, ji buvo vienintelis dalykas, kurį prisiminiau atgavęs sąmonę“, – viename interviu pasakoja E. Aleksanderis.

Pomirtinį pasaulį išvydęs neurochirurgas: koma – reali dvasinė odisėja
Pomirtinį pasaulį išvydęs neurochirurgas: koma – reali dvasinė odisėja / „Shutterstock“ nuotr.

„Tikrasis mąstymas yra ne smegenų produktas“, – sako JAV neurochirurgas Ebenas Aleksanderis, patyręs komą ir joje išbuvęs septynias dienas. Gydytojas pasinėrė į mirčiai artimą būseną, iš kurios grįžęs suprato – žmogaus sąmonė nepriklauso nuo žemiškojo kūno ir yra amžina. Komoje patirtus išgyvenimus jis aprašė knygoje „Gyvas dangaus įrodymas“, kuri JAV žaibiškai tapo bestseleriu, o neseniai pasirodė ir lietuvių kalba.

Pripažintas neurochirurgas, daugelio JAV universitetų ir medicinos centrų dėstytojas E. Aleksanderis 2008 m. netikėtai susirgo meningitu. Klastinga liga vyrą užklupo namuose ir vos per kelias valandas panardino į komą. Kaip teigia medikas, komos metu jo sąmonė atsiskyrė nuo kūno ir patyrė dvasinę kelionę, kurią jis iki smulkiausių detalių prisiminė pasveikęs.

„Jeigu prieš šį įvykį būtumėte paklausę, kiek žmogus, pabudęs iš komos, gali atsiminti, būčiau sakęs, kad nieko. Mane ištiko šokas, kad prisiminiau savo patirtį. Tai buvo turtinga ir ypač reali dvasinė odisėja. Tiesą sakant, ji buvo vienintelis dalykas, kurį prisiminiau atgavęs sąmonę“, – viename interviu pasakoja E. Aleksanderis.

Komos metu E. Aleksanderio smegenų žievės neuronai buvo visiškai neaktyvūs. Smegenų dalis, kuri kontroliuoja mintis ir emocijas, buvo nustojusi veikti. Faktas, kad būdamas tokios būklės vyras galėjo patirti, o vėliau prisiminti sąmonės kelionę anapus žemiškojo pasaulio, moksliškai sunkiai paaiškinamas.

„Kol buvau patekęs į komą, mano smegenys ne tik deramai neveikė. Jos neveikė visai. Ir vis dėlto, nepasaint visko, aš buvau gyvas ir suvokiantis, tikrai suvokiantis, visatoje, kuriai visų pirma būdinga meilė, sąmoningumas ir realumas. Man tai buvo neginčijamas faktas. Žinojau tai labai aiškiai, iki skausmo“, – knygoje „Gyvas dangaus įrodymas“ rašo E. Aleksanderis.

Neurochirurgas pasakoja, jog tai, ką išgyveno, „buvo daug realiau negu namas, kuriame sėdėjau, negu malkos, spragsinčios židinyje“. Po šio įvykio jis sakosi supratęs, kad sąmonė nepriklauso nuo smegenų veiklos, ji yra nesuvaržyta ir atvira kur kas didingesniam žinojimui nei žmogus gali įsivaizduoti.

„Sąmonė, siela, dvasia yra pirmapradžiai, amžini ir nemiršta kartu su kūnu“, – įsitikinęs E. Aleksanderis.

Gydytojas teigia, kad komos metu patirta dvasinė kelionė pakeitė jo gyvenimą. Jis nusimetė žemišką mąstymo stilių kaip iš lėliukės išsiritantis drugelis ir pradėjo dar labiau domėtis žmogaus smegenų veikla. Dabar jis siekia įrodyti, kad žmogus yra daug daugiau nei jo smegenys.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų