„Jau girdėjote, kad reikia vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis ir dažnai plauti rankas, tačiau be viso to yra be galo svarbu pasirūpinti ir savo emocine gerove. Pandemijos patyrimas ne tik gali, bet ir turės reikšmingos įtakos mūsų visų psichikos sveikatai“, – teigė gydytoja.

Jos manymu, pandemija kaip reali grėsmė paliečia kiekvieną iš mūsų. „Jausti nerimą šiomis dienomis yra visiškai normalu. Psichoterapeutas docentas Eugenijus Laurinaitis  dažnai kartoja: negalime kontroliuoti savo emocijų, tačiau galime valdyti jų išraišką. Pavyzdžiui, savo nerimą neigti arba jį pripažint“, – kalbėjo E. Žilinskienė.

Evaldo Šemioto nuotr.

Neigiant nerimą, vardijo medikė, jo išraiška mūsų kūne niekur nedingsta. „Gali atsirasti nerimas, sutrikti apetitas, prasidėti įvairūs skausmai, padidėti kraujospūdis, kilti nesaugumo jausmas, imama ieškoti kaltųjų, greičiau susierzinama, dažniau vartojamas alkoholis, tabakas, gali pasireikšti panikos atakos, kiti psichikos sutrikimai“, – pasakojo E. Žilinskienė.

Jeigu nerimas labai stiprus ir sunku su juo susitvarkyti patiems, nedelskite ir kreipkitės į specialistus.

Pažinus savo emocijas, galima sąmoningai imtis priemonių elgesiui suvaldyti ir jį nukreipti tinkamesne linkme.

Pateikdama patarimus, ką daryti jaučiant nerimą, E. Žilinskienė remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

„Nenustokite bendrauti su artimaisiais nuotoliniu būdu. Ne tik aptarinėkite naujausius susirgimus, bet ir paklauskite, kaip jūsų artimieji jaučiasi,  papasakokite apie savo savijautą, būtinai raskite kuo pasidžiaugti“, – vardijo gydytoja.

Ji taip pat patarė užsiimti jums patinkančia veikla. Šis keistas karantino laikas puiki proga sugrįžti prie senų pomėgių. Malonūs užsiėmimai ne tik padės atitrūkti nuo slegiančios aplinkos, bet taip pat leis patenkinti vidinį poreikį kažką daryti.

„Kasdien skirkite laiko nusiraminimui. Užsiimkite patinkančia veikla, medituokite, atlikite kvėpavimo pratimus. Netikrinkite naujienų apie virusą visą dieną be pertraukos. Nuolatinis domėjimasis susirgimais, mirtimis, krizinėmis situacijomis, tik dar labiau didina įtampą“, – kalbėjo E. Žilinskienė, patarusi naujienomis domėtis tik patikimuose informacijos šaltiniuose.

Dar vienas patarimas – rūpintis savo kūne: sveikai maitinkitės, mankštinkitės, gerai išsimiegokite ir išlaikykite kuo pastovesnį dienos režimą. Venkite nerimą malšinti alkoholiu ir tabaku ar narkotinėmis medžiagomis.

Evaldo Šemioto nuotr.

„Jeigu nerimas labai stiprus ir sunku su juo susitvarkyti patiems, nedelskite ir kreipkitės į specialistus: psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą.  Tą galite padaryti nemokamomis pagalbos linijomis arba paskambinę į savo polikliniką“, – sakė E. Žilinskienė.