Po universiteto, persikraustymo, skyrybų, darbo pakeitimo ar net vaikų gimimo jūsų socialinis ratas dažnai radikaliai pasikeičia. Tai, kas anksčiau buvo natūrali gyvenimo dalis, pavyzdžiui, kasdieniai susitikimai, bendros erdvės ir atsitiktiniai pokalbiai, išnyksta, kaip praneša „Real Simple“.
Vaikystėje ir paauglystėje draugystė „įmontuojama“ į mūsų gyvenimą per mokyklą, būrelius ir bendrą aplinką. Vis dėlto perkopus 30 metų ribą draugystei palaikyti ir kurti reikia sąmoningų pastangų, pažeidžiamumo bei laiko – būtent to, ko suaugusiųjų gyvenime dažniausiai stinga.
Dėl to daugeliui pažįstamas keistas jausmas, tarsi suaugus būtų gėda ar jau „per vėlu“ susirasti draugų. Tačiau psichologai pabrėžia, kad tai yra visiškai normalus gyvenimo etapas.
Socialumas
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mokykloje ir universitete buvo lengviau užmegzti draugystę, buvo nuolatinis buvimas tarp kitų žmonių. Kiekvieną dieną matydavome tuos pačius žmones, todėl ryšiai užsimegzdavo beveik automatiškai. Suaugus šios struktūros turi būti kuriamos savarankiškai.
Suaugusiųjų draugystės beveik visada užsimezga aplink konkrečią sistemą, pavyzdžiui, kursus, rajoną, reguliarią veiklą ar bendrą pomėgį. Todėl populiariausias patarimas – pradėti „kažkur eiti“. Tai galėtų būti knygų klubas, keramikos studija, sporto salė, joga, savanorystė, kalbų kursai ar bėgimo klubas.
Verta užduoti sau paprastą klausimą: kur eina tokie žmonės kaip jūs? Ten lengviausia rasti žmonių, turinčių panašias vertybes ir pomėgius. Ekspertai ypač pabrėžia savanorystę. Ji ne tik padeda susipažinti su naujais žmonėmis, bet ir iš karto sukuria bendruomeniškumo jausmą. Jei padedate gyvūnų prieglaudai, jau turite kažką svarbaus bendro su kitais ten esančiais žmonėmis.
Pirmas žingsnis
Sunkiausia prasideda po pažinties. Vaikystėje draugystės dažnai atsirasdavo natūraliai. Suaugus reikia rizikuoti ir rodyti iniciatyvą, o tai gąsdina beveik visus.
Labai dažnai žmogus, su kuriuo norėtumėte susidraugauti, tikisi to paties iš jūsų. Todėl neverta visko pernelyg komplikuoti – tiesiog prisistatykite, pasakykite nuoširdų ir tinkamą komplimentą bei pasiūlykite kartu išgerti kavos ar pasivaikščioti. Daugiausia, kas gali nutikti, – žmogus atsisakys, tačiau potenciali nauda gerokai viršija riziką.
Sakykite „taip“, net kai norisi likti namuose
Suaugusiųjų gyvenimas išvargina. Po darbo viskas, ko norisi, – susisukti po pledu ir atšaukti visus savo planus. Tačiau būtent tokiais atvejais psichologai pataria neizoliuoti savęs nuo kitų. Jūsų kitas artimas draugas gali būti tame pačiame susitikime, į kurį dabar tingite eiti. Kartais nauji ryšiai prasideda nuo vieno atsitiktinio vakaro, į kurį vos pavyko save įkalbėti ateiti.
Draugystė mėgsta reguliarumą
Viena didžiausių klaidų – nuolat keisti veiklą ir nesugebėti užmegzti tvirto ryšio. Jei šiandien einate į vieną sporto salę, rytoj į kitą, o dar kitą dieną – į naują užsiėmimą, jūsų ryšiai nespėja išsivystyti į kažką daugiau.
Tačiau reguliarumas sukuria pažįstamumo ir saugumo jausmą. Tas pats pasakytina ir po pažinties su kuo nors – kavos puodelis kas tris mėnesius retai kada virsta artima draugyste. Tikrą artumą dažniausiai sukuria reguliarus bendravimas, o ne „tobulas“ pokalbis.
Seni draugai nusipelno antro šanso
Ne visos draugystės nutrūksta dėl konfliktų. Kartais žmonės tiesiog persikelia, sukuria šeimas, pakeičia gyvenimo būdą arba nutolsta dėl nuovargio ar užimtumo. Daugeliui tokių santykių reikia ne „išsiskyrimo“, o perkrovimo. Kartais užtenka sąžiningai aptarti, ko jums trūksta, kaip norite palaikyti ryšį ir kas pasikeitė jūsų poreikiuose.
Ir svarbu prisiminti, kad jei kas nors nustoja su jumis bendrauti, tai nenulemia jūsų, kaip asmenybės, vertės.
Kokybė svarbiau už kiekybę
Suaugus beveik niekas nesiekia dešimčių paviršutiniškų pažinčių. Priešingai, atsiranda noras gilesnių, saugesnių ir sąžiningesnių santykių. Tai visiškai natūralu. Jūsų ratas gali sumažėti, bet jis bus gerokai labiau palaikantis ir emociškai brandesnis.
Atsisakymas nėra katastrofa
Tiesa ta, kad ne kiekvienas taps jūsų draugu, ir tai yra normalu. Kartais priežastis slypi visai ne jumyse, o tame, kad žmogus yra perkrautas, išgyvena sunkų laikotarpį arba neturi išteklių naujiems santykiams. „Ne“ yra tiesiog informacija, o ne jūsų vertės vertinimas.
Draugystė suaugus iš tiesų reikalauja daugiau drąsos nei mokykloje ar universitete: dabar niekas „nepasodina jūsų kartu pamokoje“, nesukuria bendrų pokalbių grupių ir nepriverčia matytis kasdien. Tačiau tai turi ir savo privalumų.
Suaugusiųjų draugystė dažnai gilėja būtent todėl, kad tai yra sąmoningas dviejų susiformavusių asmenybių pasirinkimas. Ir bene svarbiausia čia yra nustoti galvoti, kad visi aplink jau „rado saviškius“. Iš tikrųjų daugelis suaugusiųjų tiesiog laukia, kol kas nors pasakys: „Gal išgersime kavos?“
Naujausi komentarai