Nenumokite ranka į vaikų ir savo pačių nerimą – kalbėkitės

Psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė pataria pirmiausia pasikalbėti su vaikais apie tai, kas vyksta. Paprastais žodžiais paaiškinti, kas yra virusas, kodėl būtinas karantinas ir kodėl svarbu laikytis prevencinių priemonių: kruopščiai plauti rankas, dezinfekuoti paviršius, nesiglėbesčiuoti ir pan.

„Būtinai pasikalbėkite apie tai, kad reikėtų išlikti ramiems, neprarasti optimizmo, ir kad labai svarbūs – geri tarpusavio santykiai. Vis priminkite vaikams, kad jeigu pikta, baisu ar neaišku, kas ir kodėl vyksta, jie pasakytų apie tai, klaustų visko, ką nori sužinoti. Nenumokite ranka į vaikų ir savo pačių nerimą – kalbėkitės“, – sako A.Kurienė.

Susidėliokite karantino dienotvarkę

Pasikeitusi kasdienybė kels mažiau streso, jeigu susidėliosite karantino dienotvarkę. Sutarkite, kada kelsitės ir pusryčiausite, kada dirbsite ir kas tada prižiūrės vaikus. Vietoj pižamų būtinai apsirenkite kitus drabužius. „Bet kurio amžiaus vaikams būtina akademinė veikla ir bent trumpas laikas lauke (jeigu yra galimybė, išvengti tiesioginių kontaktų su kitais vaikais ir suaugusiais). Kartu pietaukite ir vakarieniaukite, taip pat skirkite laiko tvarkymuisi, bendrai šeimos veiklai. Tačiau nepamirškite ir asmeninio laiko, poilsio. Būtinai išlaikykite įprastą, stabilų miego laiką“, – pataria Paramos vaikams centro vadovė.

Pasak specialistės, įtampos ir nerimo bus mažiau, jeigu nuolat neskaitysite, nežiūrėsite ir neklausysite informacijos apie situaciją Lietuvoje bei pasaulyje dėl viruso plitimo ar jo sukeltų padarinių. Svarbu, kad kuo mažiau tokios informacijos girdėtų ir vaikai. Pasirinkite laiką dienos metu, kada pasidomėsite žiniomis ir jei manysite, kad ką nors iš to reikia žinoti vaikams, papasakokite savais žodžiais.

„Pasistenkite, kiek įmanoma išlaikyti socialinius kontaktus. Reguliariai bendraukite telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis su giminėmis ir artimaisiais, sudarykite sąlygas vaikams susisiekti su jų draugais, seneliais, kitais giminaičiais. Išlaikykite kuo daugiau įprastų kasdienių dalykų – ritualų, kurie yra šeimoje įprasti. Tai visiems padeda jaustis saugiau“, – sako specialistė.