Galvoja, kad nieko tokio

Nuo 2007 m. VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkų grupė kartu su doktorantais įgyvendina skirtingų vairuotojų grupių (pradedančiųjų, jaunų vairuotojų bei profesionalų) psichologinių ypatumų tyrimus.

Mokslininkų teigimu, dešimtmetį vykdomi tyrimai ir eismo įvykių statistika rodo, kad dažniausiai pasitaikančios eismo įvykių priežastys yra žmogiškos, t.y. transporto priemonės vairuotojų ar kitų eismo dalyvių elgesys ir priimami sprendimai.

Konkretizuojant šiuo metu Lietuvoje dažniausiai pasitaikančias eismo įvykių priežastis, susijusias su vairuotojais, VDU mokslininkai išskiria dvi – greičio viršijimą ir vairavimą apsvaigus.

"Jei žmogus sportuodamas, dirbdamas ar leisdamas laisvalaikį mėgsta rizikuoti, natūralu, kad jis rizikuos ir prie automobilio vairo. Jei asmeniniame gyvenime ar darbe jis linkęs elgtis atsakingai ir atsižvelgti į kitų žmonių elgesį, poreikius, tai kelyje jis tikriausiai galvos ne tik apie save, bet ir apie kitus vairuotojus", – teigia mokslininkė dr. Rasa Markšaitytė.

Nori pasipuikuoti

Kolegė doc. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė papildo, kad dažniausiai įvairios asmenybės charakteristikos lemia vairavimo klaidas ar tyčinius kelių eismo taisyklių pažeidimus.

"Tyrimai mūsų šalyje ir užsienio šalių patirtis patvirtina, kad jauni vairuotojai, ypač vyrai, yra labiau linkę rizikingai vairuoti dėl kelių priežasčių: menkos vairavimo patirties ir rizikingo vairavimo stiliaus, kuris yra susijęs su tam tikrais asmenybės bruožais (impulsyvumu, agresyvumu, noru pasirodyti prieš kitus vairuotojus). Su amžiumi bei vairavimo patirtimi gerėja automobilio valdymo įgūdžiai ir gebėjimas įvertinti situacijų rizikos laipsnį, bet rizikingas vairavimo stilius gali ir išlikti", – konstatuoja docentė.

"Vairavimas neretam mūsų nėra tik būdas nukeliauti iš vienos vietos į kitą. Dažnai vairuodami žmonės siekia patenkinti ir kitokius savo poreikius: susikurti trokštamą įvaizdį, patirti malonumą, išbandyti savo ribas", – pasakoja R.Markšaitytė.

Pažeidėjo portretas

VDU mokslininkės teigimu, tik nedaugelis eismo taisyklių pažeidimų baigiasi realiais neigiamais padariniais – baudomis policijoje ar eismo įvykiais, todėl vairuotojai ima manyti, jog pažeisti taisykles nėra labai pavojinga.

"Apibendrinant mūsų tyrimų rezultatus, galima piešti tokį eismo taisyklių pažeidėją: jaunas vairuotojas vyras, turintis didesnę vairavimo patirtį, labiau pasitikintis savimi, manantis, kad rizikuoti kelyje nieko tokio, pasižymintis didesniu impulsyvumu ir agresyvumu, jaučiantis vairavimo metu papildomą naudą ar paskatinimą pavojingai vairuoti", – apibendrina psichologė R.Markšaitytė.

Didesnės problemos

Eismo įvykių per pastaruosius penkerius metus sumažėjo, tačiau toliau šis skaičius išlieka stabilus. Kodėl?

R.Markšaitytė į šį klausimą vienareikšmio atsakymo neturi, nes pati problema reikalauja kompleksinio sprendimo. "Kita vertus, probleminis vairuotojų elgesys kelyje dažnai atspindi didesnes mūsų šalies problemas, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, agresyvų elgesį, taisyklių ignoravimą. O šioms problemoms spręsti reikalingos nuoseklios, kompleksinės pastangos ir finansiniai resursai", – konstatuoja VDU psichologė.

K.Žardeckaitė-Matulaitienė tikina, kad draudimas sėsti prie vairo bent kiek išgėrus didintų saugumą keliuose, nes siųstų labai aiškią žinią visiems eismo dalyviams: išgėrei – vairuoti negali.

Trūksta praktikos?

Doc. dr. Lauros Šeibokaitė teigimu, Lietuvoje vairavimo įgūdžiams formuoti skiriama tik 20 valandų.

"Užsienio šalių kolegos teigia, kad geriems įgūdžiams suformuoti reikia bent 200 praktinio važiavimo valandų. Taigi, vairavimo mokyklos greičiausiai neturi galimybės skirti tiek laiko, kiek pakaktų geram vairuotojui parengti", – apgailestauja VDU psichologė.

Jos teigimu, be transporto valdymo įgūdžių, yra būtina mokyti ir rizikos atpažinimo bei jos valdymo įgūdžių.