Tokius duomenis Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

„Visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos. Iki jos stresą jautė iki 14 proc. visuomenės, o prasidėjus pandemijai pačioje pradžioje tas skaičius kilo net ir tris kartus ir nuo tol laiko jis tik mažėja, ką galima sieti su tam tikru prisitaikymu prie situacijos ir neapibrėžtumo mažėjimu“, – sakė I. Rubikas.

Sveikatos apsaugos ministerija remdamasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis nurodo, kad iki pandemijos stresą jautė 14 proc., o prasidėjus pandemijai 26–48 proc. populiacijos.

Taip pat Valstybinių ligonių kasų duomenys rodo, kad pandemijos metu apie 10 proc. daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų.

Visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos.

Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos tyrimų centro tyrimas rodo, kad 49 proc. tiriamųjų jautėsi vidutiniškai ar smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, 46 proc. apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema.

To paties tyrimo duomenimis, COVID-19 pandemijos metu besijaučiantys vieniši žmonės beveik 2,5 karto dažniau turėjo savižudiškų minčių nei likusi populiacija, tačiau bendras savižudybių skaičius nesikeitė.

„Apie pusė visų tiriamųjų jautėsi  vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, apie pusės apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema. Čia yra vasaros metu VU Psichotraumatologijos tyrimo centro atliktas tyrimas, to paties tyrimo metu buvo atrasta, kad žmonės, kurie jautėsi vieniši CIVID-19metu, turėjo apie du su puse karto daugiau savižudiškų minčių ir tai tam tikra rizika“, – pažymėjo I. Rubikas.

Tačiau savižudybių statistika, anot jo, pakankamai įvairialypė, pandemijos pradžioje jų net sumažėjo.

„Pirmosios bangos metu mes matėme santykinį sumažėjimą, palyginti su 2019 metais, tai gali būti siejama su vadinamuoju mobilizacijos efektu, kai krizės akivaizdoje žmonės susiima ir neatlieka tų veiksmų, kurie išryškėjo praėjus mobilizacijos etapui, tą mes matome birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai, vasaros metu savižudybių skaičiai pralenk praėjusių metų skaičius“, – kalbėjo SAM atstovas.

„Bet praėjusių trijų mėnesių rezultatai, ypač lapkričio mėnesio duomenys rodo, kad situacija, galima sakyti, normalizavosi ar priartėjo prie praėjusių metų situacijos, o lapkričio mėnesį sumažėjo tie skaičiai ir kovo–lapkričio savižudybių skaičius yra mažesnis nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė I. Rubikas.

Pateikiamais duomenimis, 2019 metais iki lapkričio mėnesio šalyje buvo fiksuotos 597 savižudybės, 2020 metais per tą patį laikotarpį – 556.