Susivienijo su nevyriausybinėmis organizacijomis

Europos socialinio fondo lėšomis finansuoto projekto pagrindinis tikslas buvo sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksines, t. y. ne atskiras, o visas būtinas ir vienu metu teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos. Varėnos rajono savivaldybė per penkerius metus kompleksines paslaugas suteikė net 675 asmenims. Jiems buvo organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, psichologo konsultacijos, teikiamos mediacijos paslaugos.

Su projekto partneriu, nevyriausybine organizacija „Ištieskime ranką vaikui“, savivaldybė įsteigė Varėnos bendruomeninius šeimos namus prie vaikų dienos centro „Versmė“. Juose dirbantis specialistas organizavo ir koordinavo paslaugų šeimai teikimą. Pasirašius jungtinės veiklos sutartį su Varėnos socialinių paslaugų centru pradėtos teikti naujos, iki šiol Varėnos rajone neteiktos asmeninio asistento paslaugos.

Jau galvoja ir apie tęstinumą

„Žinoma, iššūkių buvo įvairių, galvojome, ar žmonės išdrįs, norės, bet viskas vyko sklandžiai. Žmonės ir dabar skambina, klausia, kada vėl galės kreiptis, kokias paslaugas dar teiksime. Buvo, pavyzdžiui, ir tokių, kurie lankė psichologo konsultacijas ir po jų mums sakė: gerai, kad konsultuoja ne varėniškiai. Galiu drąsiai kalbėti, nebus apkalbų“, – pasakoja projekto Varėnoje vadovė Danutė Mazaliauskienė.

Specialistė, dirbusi prie projekto, akcentuoja, kad kokybiškos kompleksinės paslaugos tiesiogiai pasiekė 3 proc. rajono gyventojų, o netiesiogiai – dvigubai daugiau – visus jų šeimos narius. Paslaugų tinklas gerokai išsiplėtė, paslaugas gavo net atokiausiai gyvenantys rajono gyventojai. Ypač paklausios buvo psichologo konsultacijos ir mediacijos paslaugos. Jos suteiktos 95 asmenims, o psichologas konsultavo net 466 asmenis. Pozityvios tėvystės įgūdžius gilino keturiose šeimų stovyklose 69 asmenys, o mokymus baigė 141 asmuo (dvylika grupių).

Buvo, pavyzdžiui, ir tokių, kurie lankė psichologo konsultacijas ir po jų mums sakė: gerai, kad konsultuoja ne varėniškiai. Galiu drąsiai kalbėti, nebus apkalbų.

„Pavyzdžiui, viena dalyvė pasakojo, kad konsultacijos padėjo pagerinti santykius su vaiku. Žmonės pasakodavo, kad projekto veiklos subūrė bendruomenę teikiant pagalbą problemų turinčioms šeimoms“, – pasakoja D. Mazaliauskienė ir pridūrė, kad apie veiklų tęstinumą galvojama ir nauju ES finansavimo laikotarpiu.

Milžiniška psichologinės pagalbos paklausa

Analogiškas projektas buvo įgyvendinamas ir Biržų rajono savivaldybėje. Čia taip pat buvo teikiamos psichologo konsultacijos, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos, vaikų priežiūra, pozityvios tėvystės mokymai, asmeninio asistento pagalba. Projektas baigėsi neseniai (š. m. sausio 31 d.), tačiau jo vykdytojai jau skaičiuoja įspūdingus rezultatus – per visą projekto laikotarpį įvairios kompleksinėmis paslaugomis šeimai pasinaudojo net

1 800 asmenų, t. y. 8 proc. Biržų rajono savivaldybės gyventojų. „Viso projekto metu stengėmės, kad veiklos būtų aktualios ir reikalingos mūsų rajono gyventojams, todėl nuolat atsižvelgėme į situaciją, kažką keitėme, stengėmės mažiau populiarias paslaugas pakeisti į tuo metu gyventojams reikalingas veiklas. Žinoma, didelis iššūkis buvo karantino laikotarpis, kai reikėjo išmokti prisitaikyti prie paslaugų teikimo nuotoliniu būdu“, – apie projekto įgyvendinimą pasakoja projekto Biržuose veiklų koordinatorė Martyna Šlyžienė.

Biržuose, kaip ir Varėnoje, populiariausia paslauga buvo psichologo konsultacijos. Paslaugas teikė dvi psichologės, kurios konsultavo tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Per mėnesį vidutiniškai vykdavo 150 konsultacijų, kartais per mėnesį šia paslauga pasinaudodavo 60 ir daugiau skirtingų asmenų. Populiarūs buvo ir pozityvios tėvystės mokymai, kurių lektoriai ir temos buvo labai įvairios: nuo STEP mokymų tėvams iki molio terapijos. Šeimos galėjo mokytis ir finansų planavimo.

Pasirūpino ir vaikais

Vykdant projektą Biržuose atsirado „Šeimų erdvė“, kurioje šeimos galėjo susibėgti ir kartu su mentoriumi spręsti iškilusias problemas. Biržų bendruomeniniuose šeimos namuose vyko ir šeimos meditacija. Projekto vykdytojai tikina, kad šeimoms labai patiko daug žinių ir praktinių įgūdžių suteikusios  „Šeimų stovyklos“. M Šlyžienė tikina, kad prigijo ir pasiteisino ir kita naujovė – vaikų priežiūros paslaugos. „Tėvai įvairių mokymų ar konsultacijų metu galėjo iki 4 valandų per dieną palikti savo atžalas projekte dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų, labdaros ir paramos fondo „Vilties šviesa“ ir VšĮ „Pagalbos centras“ patalpose, kur jais buvo pasirūpinta, todėl tėvams nereikėjo spręsti dilemos, kur palikti vaikus, kai jie būna ar nori dalyvauti kitose mūsų veiklose“, – pasakoja M. Šlyžienė.

Tiek projektų vykdytojai Varėnoje, tiek Biržuose akcentuoja, kad svarbu yra ir ateityje užtikrinti šių paslaugų tęstinumą. Dėl kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai jos geba surasti kasdienių problemų sprendimų, jaustis atsakingomis ir kontroliuojančiomis savo veiksmus, įveikti stresą, vaikų auklėjimo sunkumus, spręsti tarpasmeninius konfliktus.

ES investicijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų daugiau kaip už 7,5 mlrd. eurų.