„Neturiu nei „Facebook“ programėlės, nei „Instagram“, – tikino mergina.
Ir taip – jau dvejus metus. Nors kartais kyla sunkumų bendraujant su draugais.
„Iškart klausimas – koks tavo „Instagram“? O aš neturiu...“ – sakė ji.
Tačiau, kaip sako, minusų virtualioje erdvėje – daugiau nei pliusų.
„Pastebėjau, kad su kitais žmonėmis lyginiesi iškart ir tai labai veikia emocinę būseną“, – teigė mergina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Jos žodžius patvirtina ir naujausias tyrimas. Apie ketvirtadalis žmonių pripažįsta prie ekrano praleidžiantys daugiau nei derėtų.
„Socialiniai tinklai gerokai padidina pasilyginimą su kitais žmonėmis, taip pat jie siejami su valgymo sutrikimais ir panašiai“, – sakė Vilniaus universiteto psichologijos mokslų daktarė Inga Truskauskaitė.
Aukštą priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką jaučia 6 proc. apklaustųjų. O tarp 18–24 metų jaunuolių šis rodiklis siekia net apie 30 proc.
„Tai reiškia, kad socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei tris valandas ir bent dešimt kartų per dieną pasitikrina socialinius tinklus. Kitose Europos šalyse stebima, kad tokių žmonių yra apie 15 proc., tad pas mus jų dvigubai daugiau“, – teigė I. Truskauskaitė.
Iš daugiau nei tūkstančio apklaustų Lietuvos gyventojų net 63 proc. pripažino negebantys susidoroti su stresu ir kasdiene įtampa. O ramybės ieško prie ekranų.
„Turbūt algoritmai labai protingai padaryti, jie žino žmogaus psichologiją ir moka užkabinti“, – sakė jaunuolis.
„Atrodo, kad ieškai informacijos, bet po to pastebi, kad matai dalykus, kurie tau visiškai nebūtini“, – teigė vyras.
Anot specialistų, panaši tendencija stebima daugelyje pasaulio valstybių. Kartais tai net įvardijama kaip pasaulio vienišumo epidemija.
„Daromės patys sau nemalonūs ir visas pasaulis atrodo pilnas labai negerų žmonių“, – sakė „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.
Socialiniuose tinkluose žmonės tikisi atsiriboti nuo depresiją ar nerimą keliančių minčių, tačiau laikas prie ekrano šiuos jausmus gali sustiprinti.
„Žiūrime ir tuo metu gal kažkas ir „faina“, bet neatkreipiame dėmesio, kaip jaučiamės po to naudojimo, po penkių, dešimt minučių, pusvalandžio ar gal kažkas valandą taip prasėdi“, – teigė D. Jakučionis.
„Socialiniai tinklai buvo sukurti tam, kad susietų mus su nepažįstamais, bendrą interesą turinčiais žmonėmis. O rezultatas – algoritmas, kuris susieja mus su pačiu ekranu“, – sakė „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.
Anot A. Lukošiaus, algoritmai sugeneruoja mums artimą turinį, o jis nebūtinai teigiamas. Tad ilgainiui neigiamos patirtys gali persikelti į realų gyvenimą.
Nors oficialiai priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta, moksliniai tyrimai rodo panašius mechanizmus.
„Reelsai“, „TikTok“ trumpi vaizdeliai veikia tuo pačiu principu kaip cheminiai narkotikai. Tas vaizdelis skatina dopamino išsiskyrimą – pasijuntame geriau, tada dopamino lygis krenta ir mums, kaip priklausomam žmogui, vėl reikia tos dozės“, – sakė Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Psichologai sako, kad labai svarbu suprasti, ar socialiniai tinklai mums padeda, ar kenkia. Todėl verta atkreipti dėmesį į šiuos signalus.
„Negali nustoti, nors ir nori, arba jautiesi neramus, jei nesinaudoji socialiniais tinklais. Ir svarbiausias požymis – kai socialiniai tinklai pradeda trukdyti kasdienėms veikloms, darbui ar santykiams“, – teigė I. Truskauskaitė.
Dauguma apklaustųjų mano, kad prie ekrano praleidžia palyginti neilgai. Tačiau patikrinus informaciją telefone realybė kitokia.
„Nemažai, norėčiau, kad mažiau praleisčiau“, – sakė vyras.
„Dešimt valandų, vienuolika, dvylika. Neprisimenu, ką ten veikiu“, – sakė jaunuolis.
Net 70 proc. apklaustųjų nesiima jokių priemonių, kurios padėtų sumažinti laiką prie ekranų.
Tas vaizdelis skatina dopamino išsiskyrimą – pasijuntame geriau, tada dopamino lygis krenta ir mums, kaip priklausomam žmogui, vėl reikia tos dozės.
Ekspertai sako, kad galima nusistatyti savo taisykles, tačiau tam sukurtos ir specialios programėlės. Kai kurios jų veikia panašiai kaip anoniminių alkoholikų programa.
„Gali susirasti žmogų, kuris tave prižiūri, gali atrakinti tavo tinklą, jei tau labai reikia, nustatyti, kada užrakini, ir mokėti baudas, jei to nesilaikai“, – sakė A. Lukošius.
Į psichikos sveikatos centrą Lietuvoje kreipiasi vis daugiau tėvų, nerimaujančių dėl vaikų būklės.
„Tėvai ateina ir skundžiasi – vaikai neišlenda iš ekranų. Tada pradedi klausinėti: o jūs kiek praleidžiate? Atsako – aš suaugęs. Bet paklausus dar kartą žmogus pats susimąsto, kad ir jis pats neišlenda iš ekrano, o vaikas tą mato“, – sakė M. Marcinkevičius.
Vis daugiau šalių svarsto uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolika metų. Pirmoji tai padarė Australija. Įstatymo pataisos jau parengtos ir Lietuvoje.
(be temos)