– Kas žmogui yra atostogos?

– Kad ir kiek žmonių to paklaustumėte, kartotųsi tie patys atsakymai: noriu pailsėti, noriu išsimiegoti, noriu pakeisti aplinką, noriu atitrūkti nuo problemų. Taigi atostogų esmė – leisti pailsėti kūnui ir psichikai, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio darbas. Kūnas ir psichika yra labai susiję dalykai. Žmonės, kurie dirba protinį darbą, gali patvirtinti, kad jiems taip pat gali skaudėti nugarą ir atsirasti kitokių kūno skausmų.

– Kai kurie žmonės tikina, kad jiems atostogauti nereikia, nes jų darbas – lyg atostogos.

– Sakyčiau, kad tokių žmonių požiūris į atostogas yra gana vienpusis. Atostogų esmė – pakeisti veiklą ir rutiną. Žmogus savo darbe gali daug keliauti, važiuoti į komandiruotes į įvairias šalis, tačiau tai nereiškia, kad jis ilsisi. Lygiai tas pats pasakytina apie žmones, kurie dirba laisvu grafiku, – jie vis tiek vykdo kažkokias užduotis, realizuoja iškeltus tikslus. Atostogų metu turėtume atitrūkti nuo tokių darbų, jos turi būti malonios.

Na, o jei žmogus sako, kad labai myli savo darbą, todėl jam nereikia atostogų, tai čia jau kalba darboholikas. Anksčiau žavėdavomės, kaip tokie žmonės įsitraukę į savo darbą, kaip jiems dega akys, kaip jie gali dirbti dieną naktį, o dabar labai skeptiškai žiūrima į tokius dalykus. Darboholizmas yra pripažįstamas kaip priklausomybė, kai nerimas ir stiprios rimtos vidinės psichologinės problemos yra gesinamos darbu. Taigi atostogos yra būtinos, pailsėti privalome.

– Ar reikia iš anksto susiplanuoti atostogas?

– Žmonės labai skirtingi. Vieni linkę pedantiškai susiplanuoti, kitiems patinka spontaniškumas. Nors vieno recepto nėra, bet rekomenduojama pasidaryti strateginį planą netgi tiems žmonėms, kurie yra spontaniški. Nepatartina planuoti labai smulkmeniškai, pavyzdžiui, kelintą valandą išeisime iš viešbučio, kur kada valgysime, kurią dieną į kokį muziejų eisime. Atostogos turi būti malonios, todėl neturėtų kilti įtampos, jei vienas iš keliaujančiųjų sumąsto pamiegoti pusvalandžiu ilgiau ir išeiti iš viešbučio vėliau, nei planuota.

Kartais randame pasiteisinimą, kad va, prasitryniau mėnesį namuose, nes neturėjau pinigų. Tikrai galima surasti veiklų, kaip, daug neinvestuojant, ištrūkti iš kasdienybės.

– Ar vertėtų prieš atostogas pabaigti pradėtus darbus?

– Būtinai. Pagrindinė klaida, kai darbai atidedami galvojant, kad bus padaryti pailsėjus. Tuomet jie užgriūva iš karto po atostogų. Juolab kad labai pareigingus ir atsakingus žmones mintys apie neatliktus darbus pradeda graužti jau atostogaujant. Taigi nerekomenduojama, kad po atostogų lauktų kažkokie svarbūs reikalai. Jeigu jie užgrius neišvengiamai, tuomet prieš atostogas reiktų padaryti kiek įmanoma daugiau, išskirstyti, susikeisti su kolegomis, kad mintys apie kalnus darbų nekeltų mums streso. Netgi išvykstant iš namų rekomenduojama susitvarkyti aplinką, kad pavargę po kelionės nerastume netvarkos, kuri mus sudirgintų.

– Kokios trukmės atostogos yra optimalios?

– Žmonės skirtingi, tačiau, turint mėnesį atostogų, rekomenduojama jį skelti perpus. Smulkiau tikrai nevertėtų skaidyti, nes per savaitę pamiršti darbus, atsipaladuoti ir kokybiškai pailsėti nėra paprasta. Du kartus po dvi savaites yra pats geriausias variantas. Yra žmonių, kurie negali atsipalaiduoti ir per dvi savaites, tačiau tuomet turbūt yra blogai pasiruošta atostogoms: atsipalaiduoti neleidžia palikti nebaigti darbai. Dviejų savaičių neužteks poilsiui, jeigu įmonėje, kurioje dirbama, yra žalinga darbo kultūra: dažni skambučiai, elektroniniai laiškai, į kuriuos privaloma atsakyti atostogų metu.

– Kiek laiko užtrunka poatostoginė adaptacija?

– Kai kuriems žmonėms prireikia net savaitės adaptuotis po atostogų. Yra tokių, kurie greičiau grįžta į darbų ritmą, tačiau rekomenduojama pasilikti bent dvi tris dienas po kelionės pailsėti prieš grįžtant į darbą. Reikėtų turėti omeny ir tai, kad norėsis įspūdžiais pasidalyti su kolegomis, todėl nevertėtų iš karto imtis sudėtingų projektų.

– O jeigu niekaip nepavyksta grįžti iš atostogų ritmo?

– Rekomenduočiau labai paprastą priemonę: savo dienos darbus planuoti raštu. Susirašyti, ką reikia tą dieną padaryti, ir išbraukti užduotį įvykdžius. Paprasta, bet psichologiškai veiksminga. Jeigu jaučiame, kad laikotarpį po atostogų išgyvename labai jautriai, turėtume paskutines dienas praleisti namuose.

– Gal labiau susikaupti padėtų pasidalijimas atostogų įspūdžiais?

– Įspūdžiais pasidalyti yra būtina. Tačiau ne kiekvienas vadovas toleruos gausias kavos pertraukėles su kelionių pasakojimais. Todėl, grįžus iš atostogų, galima surengti vakarėlį namuose, artimųjų rate. Tai būtų malonus pereinamasis etapas. Jeigu žmogus neturės su kuo pasidalyti savo nuostabiais įspūdžiais, apie juos nuolat mąstys, tai, žinoma, trukdys susikaupti ir efektyviai dirbti.

– Ar protinį darbą dirbantiems žmonėms per atostogas reikėtų fizinio krūvio, o, pavyzdžiui, statybininkams geriau ramiau pagulėti paplūdimyje?

– Logiškai mąstant, taip. Bet gyvenimas yra įvairesnis, o mes esame skirtingi. Svarbiausia yra neturėti įsitikinimo, kad tinka tik tokios atostogos, o ne kitokios. Atostogų esmė yra kaita: negalima apsiriboti išbandyta šalimi ar tuo pačiu viešbučiu. Reikia išbandyti, atsirinkti, sužinoti, kokios veiklos teikia didžiausią malonumą, kas labiausiai atpalaiduoja. Be abejo, savęs prievartauti nereikia, kiekvienas žinome savo ribas, tačiau visada verta išbandyti naujus dalykus. Nežiūrėti, kaip kiti pramogauja vandens slidėmis, o išbandyti pačiam. Pavyks ar  nepavyks, bet bus išbandyta. Įvairovė žmogui suteikia naujų įspūdžių, gerų emocijų ir padeda pailsėti.

– Ne visi turi galimybių per atostogas išvažiuoti į užsienį ar pailsėti pajūryje. Kaip pakeisti rutiną būnant namuose?

– Atostogos – nebūtinai brangios kelionės ir viešbučiai. Galima ištyrinėti savo miestą, išvažiuoti į dviračių žygį, pastovyklauti, išsikepti šašlykų pas draugus kieme. Kartais randame pasiteisinimą, kad va, prasitryniau mėnesį namuose, nes neturėjau pinigų. Dažnai tai nėra tiesa. Tikrai galima surasti veiklų, kaip, daug neinvestuojant, ištrūkti iš kasdienybės. Atostogų metu būtinai turime pakeisti rutiną, gauti pozityvių emocijų, gerai išsimiegoti, pailsinti savo kūną ir psichiką.

Negalite atostogauti be telefono?

Jeigu esate įpratę reikalus tvarkyti skambučiais ar elektroniniais laiškais, ko gero, atostogos bus sužlugdytos. Tiktai nebandykite telefonu atsikratyti, nes darbus pakeis nuolatinis stresas. Psichologė Rosita Lekavičienė siūlo tokį metodą: telefoną palikti viešbutyje ir visus reikalus tvarkyti vakare, sugrįžus iš paplūdimio ar pasivaikščiojimo mieste.

Jums – atostogos, turite teisę nereaguoti į skambučius. Jei šis metodas nepadeda, patariama didinti tarpus tarp telefono tikrinimo. Pabandžius paaiškėja, kad tokia strategija iš esmės veikia. Kontroliuojate situaciją ir leidžiate sau pailsėti.

Vis dėlto, jei atostogų metu ima nerimas ir vis galvojate apie nuo skambučių kaistantį telefoną, ramų poilsį paplūdimyje pakeiskite intensyvesnėmis pramogomis ar keliavimu. Nauji įspūdžiai išstums iš galvos mintis apie darbus ir telefonas bus pamirštas. Aktyvūs žmonės per atostogas turėtų pasirinkti aktyvias veiklas.