Kas trečias lietuvis, praleidęs savo mėgstamos laidos ar renginio transliaciją per televiziją, reaguoja neramiai ir jaučia susierzinimą, nusivylimą, apmaudą ir panašius jausmus. Į tokias situacijas jausmingiau reaguoja vyrai ir 26–35 m. lietuviai, rodo šalies gyventojų televizijos žiūrėjimo įpročių tyrimas.

Emocingesni vyrai ir jaunesni žmonės

„Cgates“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad 32 proc. Lietuvos gyventojų, praleidę norimą transliaciją, negeba išlikti ramūs. Tarp populiariausių emocijų respondentai išskyrė susierzinimą (12 proc.), nusivylimą (8 proc.), apmaudą (6 proc.).

Bendrai žiūrint, kiek ramiau reaguoja beveik pusė lietuvių – 45 proc. jų nesijaudina dėl praleistos laidos. Taip pat jaučiasi ir beveik kas penktas lietuvis (19 proc.), kuris turi galimybę praleistą laidą atsisukti ir peržiūrėti sau patogiu metu.

Apskritai, praleidę norimas laidas, ramiau reaguoja moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Kaip parodė reprezentatyvi apklausa, 57,3 proc. moterų tokiose situacijose visai nesuka galvos, tą patį daro ir 62,9 proc. lietuvių, kuriems per 56-erius metus.

Nervina situacijos nevaldymas

Kiti tyrimai taip pat rodo, kad vartotojai, patekę į situaciją, kai juos valdo technologijos ir turinys, o ne atvirkščiai, taip pat jaučia neigiamus jausmus. Pavyzdžiui, „Ericsson“ tyrimas parodė, kad prastai veikiantis mobilus internetas žmogui gali kelti tiek pat streso, kiek ir siaubo filmas. Žmonėms atliekant įvairias užduotis, buvo stebimas jų širdies ritmas – jei tekdavo laukti bent 2 sekundes kraunantis turiniui, širdies plakimo ritmas padidėja 16 proc. Jei nutinka taip, kad krovimas užstringa, žmogaus širdis akimirksniu plaka 31 proc. dažniau.

Panašiai vartotojai reaguoja ir į televizijos reklamas. Telekomunikacinės įrangos gamintojos „Arris“ atliktas tyrimas parodė, kad 84 proc. apklaustųjų pamatę reklamą nori ją prasukti, o 60 proc. įrašinėja ar siunčiasi laidas tam, kad galėtų vėliau praleisti reklamas.

Kaip rodo ankstesni tyrimai, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vaizdo turinį pirmiau žiūri per televiziją. Tačiau didelė jų dalis vis dar ją vartoja pagal senus įpročius, kai vartotojas buvo pavaldus televizijai ir jos tinkleliui. Tą patvirtina ir neigiamos emocijos, užplūstančios praleidus norimą laidą. Galimybė atsisukti transliacijas ypač aktuali šiomis dienomis, kai vyksta Rio olimpinės žaidynės. Pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio rinktinės varžybos rodomos nakties metu, todėl daugeliui tai nėra patogus metas jas žiūrėti tiesiogiai. 

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1002 respondentai, 18–75 m. Lietuvos gyventojai.