Įsisenėję stereotipai šiais laikais neretai atbaido tėvus, ieškančius tinkamiausio darželio savo vaikui. Vis dažniau samdomos auklės, vaikai siunčiami į privačius būrelius arba jais rūpinasi seneliai. Visgi, specialistų teigimu, darželis vaikui gali suteikti daugiau privalumų nei alternatyvus auklėjimas. Socialinė aktyvių tėvų iniciatyva „Draugiškas mažyliui“ kartu su vaikų psichologe Egle Gudeliene tėvams padės apsispręsti renkantis tinkamiausią ugdymo įstaigą bei ruošiant savo vaiką darželiui.

Darželis – unikali ir svarbi patirtis vaiko raidai

Pasak psichologės E. Gudelienės, tėvų dažnai užduodamas klausimas, ar vaiką apskritai verta leisti į darželį, rodo, kad jie nerimauja dėl to, kas jų vaiko laukia darželyje, kai kuriems tėvams trūksta žinių apie ikimokyklinį ugdymą. Psichologės teigimu, darželio lankymas yra unikali ir svarbi patirtis vaikui, ugdanti bendravimo įgūdžius, savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi.

„Augdamas namuose vaikas daug laiko praleidžia su suaugusiais – tėvais, seneliais, aukle. Taip formuojasi vaiko bendravimo su suaugusiaisiais įgūdžiai. Tačiau ne mažiau svarbus ir jo bendravimas su bendraamžiais. Socializuodamasis bendraamžių rate vaikas tampa savarankiškesnis bei drąsesnis, greičiau susiranda draugų. Įgytas pasitikėjimas savimi padeda įveikti netikėtumus“,  – teigia psichologė.

E. Gudelienės teigimu, darželio lankymas teigiamai veikia vaiko gebėjimą atsiskirti nuo tėvų, prisitaikyti prie naujų taisyklių ir pasikeitusios aplinkos, veikti kartu su bendraamžiais.

Ar darželis tebėra  būtinybė?

Dauguma tėvų, šiuo metu leidžiančių savo vaikus į darželį, nuogąstauja, prisimindami savo vaikystės patirtį, kuomet darželis dažniausiai tapdavo neišvengiama būtinybe, nuobodžia rutinos dalimi. Vertindama šių dienų poreikį vaiką leisti į darželį psichologė sako, kad esama pakankamai alternatyvų, kurias gali rinktis mažus vaikus auginančios šeimos, ir darželis tampa viena iš jų.

„Nenorėčiau teigti, kad darželis yra būtinybė. Greičiau tai – galimybė. Tėvams tai yra galimybė dirbti, paliekant vaikus saugiai priežiūrai, o vaikams darželis leidžia tenkinti bendravimo, pažintinius, kūrybiškumo, saviraiškos poreikius. Visgi kiekviena šeima yra unikali, todėl ir pasirinkimai gali būti skirtingi“, – teigia E. Gudelienė.

Pasak vaikų psichologės, patirtis rodo, jog kiekviena šeima vaikų ugdymo ir priežiūros formą renkasi pagal savo vaikystės patirtį, savo ir vaikų poreikius, turimą kompetenciją ir finansinį šeimos biudžetą, todėl skirtingoms šeimoms tinkamiausios gali būti ne tos pačios alternatyvos.

Vaiko adaptacija darželyje – gąsdinantis, tačiau įprastas raidos procesas

E. Gudelienės teigimu, tėvai, pasirinkę savo vaiką leisti į darželį, turi būti pasiruošę galimiems vaiko elgesio pokyčiams. Tai gali pasireikšti fiziniais negalavimais, neįprasta emocijų raiška. Adaptacijos pradžioje dauguma vaikų verkia išsiskirdami su tėvais, atsisako maisto, kai kurie jų skundžiasi pilvo skausmais, prasčiau miega. Retais atvejais pasitaiko pykinimo, nevalingo šlapinimosi ar tuštinimosi epizodų, be aiškios priežasties pakyla temperatūra. Ilgainiui šie simptomai švelnėja, rimsta ir išnyksta.

„Pradėjęs lankyti darželį vaikas susiduria su pokyčiais, naujais iššūkiais, jaučia įtampą. Todėl normalu, kad trumpam gali pasikeisti jo elgesys ir emocinė raiška. Vieni vaikai tampa aktyvesni, judresni, pasižymi greita emocijų kaita, kiti, priešingai, būna netipiškai pasyvūs: atsisako bendrauti, slopina emocijas, renkasi stebėtojo rolę. Svarbu atsiminti, kad adaptacijos procesas nėra greitas, jis gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi tėvams svarbu suprasti, jog vaikui pradėjus lankyti darželį jam ypatingai svarbus jų padrąsinimas, emocinis palaikymas ir tikėjimas, kad vaikas sėkmingai adaptuosis naujame raidos etape“, – sako psichologė.
Darželis - nauja erdvė vaikams dalintis patirtimi 

Pasak E. Gudelienės, tėvai, ruošdami savo vaiką darželiui, pirmiausia turi ne vertinti pastangas, kurių pareikalaus laikina vaiko adaptacija naujoje vietoje, o suvokti šios įstaigos teikiamus privalumus. Ugdymas, prasidėjęs darželyje, yra ilgalaikis vaiko raidos veiksnys.

„Darželį lankantys vaikai turi unikalią galimybę bendrauti ir mokytis iš bendraamžių. Kadangi darželį lanko vaikai iš skirtingų šeimų, atsinešantys įvairius elgesio ir bendravimo modelius, skirtingą patirtį, žodyną, darželyje veikiančios vaikų grupės patirtis tampa itin įvairiapusė ir turtinga. Darželyje sutikti suaugusieji perteikia vaikams  visuomenines normas ir taisykles, todėl greičiau išmokstama tinkamo elgesio“, – teigia E. Gudelienė.

Psichologės teigimu, tėvai neturėtų bijoti, jog grupėje augantis vaikas praras individualumo pojūtį, ims kopijuoti kitus bei ignoruos savarankiškus sprendimus.

„Nors darželyje vaiką nuolat supa bendraamžiai ir pedagogai, šios įstaigos tikslas yra ne tik padėti vaikui sėkmingai prisitaikyti bendruomenėje, tačiau ir atrasti jo asmeninius talentus, galimybes. Kasdien dalyvaudamas įvairiose ugdomosiose veiklose vaikas tobulina savo socialumo, komunikavimo, pažinimo, sveikos gyvensenos bei meninės raiškos įgūdžius. Daugybė skirtingų darželio erdvių taip pat išplečia vaiko pažinimo lauką, jo asmeninės erdvės supratimą, skatina judėjimo poreikį bei fantaziją“, - sako vaikų psichologė E. Gudelienė.