Slegiantis emocinis fonas
Norint keisti santykį su socialiniais tinklais pirmiausia svarbu suprasti, kaip ir kodėl jie mus veikia.
„Socialiniai tinklai dažnai išnaudoja mūsų giliausias egzistencines baimes – būti nepakankamai matomiems, įvertintiems ar svarbiems. Matydami idealizuotus kitų žmonių gyvenimus, pradedame lyginti juos su savo kasdienybe, kuri natūraliai yra kur kas įvairesnė ir netobula“, – atkreipia dėmesį psichologė ir nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ Klaipėdos padalinio vadovė Ieva Plauškutė.
Pasak jos, nuolatinis lyginimasis gali sukurti klaidingą įspūdį, kad kitų gyvenimas geresnis ar sėkmingesnis. Tai stiprina vidinį spaudimą, kelia abejonių dėl savo pasirinkimų, mažina savivertę, didina nerimą ir liūdesį. Ilgainiui toks emocinis fonas gali lemti išsekimą ir nuolatinį nepasitenkinimą savimi.
Poveikis savivertei
Ypač jautriai socialinių tinklų turinį patiria vieniši žmonės. Stebėdami kitų santykius, draugystes ar bendras patirtis, jie gali jaustis atskirti ir dar labiau nutolti nuo realių socialinių ryšių.
„Vienišumas socialiniuose tinkluose dažnai ne sumažėja, o sustiprėja. Matant kitų artumą, gali kilti jausmas, kad esi kitoks ar nepritampi, o tai tiesiogiai veikia savivertę ir emocinę būklę“, – pabrėžia I. Plauškutė.
Emocinį diskomfortą gali patirti ir tie, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia palyginti nedaug laiko. Net trumpas, bet reguliarus naršymas gali sukelti vadinamąją baimę ką nors praleisti (angl. FOMO – Fear of Missing Out). Žmogui gali atrodyti, kad svarbūs įvykiai vyksta be jo, o tai skatina nerimą, įtampą ir nepasitenkinimą, nepriklausomai nuo realaus ekrano laiko.
Socialinių tinklų detoksikacija
Vienas iš būdų pasirūpinti emocine higiena – laikinai atsitraukti nuo socialinių tinklų. Ekspertai pabrėžia, kad prieš imantis pokyčių svarbu įsivertinti, koks iš tiesų yra mūsų santykis su socialiniais tinklais.
„Telefonų nustatymai padeda suprasti, kiek laiko praleidi telefone, kurios programėlės praryja daugiausia mūsų minučių. Tačiau laikas – tik viena dedamoji. Labai svarbu ir tai, kaip jaučiamės ir ar poreikis naršyti jau darosi pagrindine blaškančia mintimi. Kartu su VU mokslininkais sukūrėme testą, kuris padeda įsivertinti santykį su socialiniais tinklais ir gauti patarimų, kaip jį pagerinti“, – sako Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.
Norint, kad socialiniai tinklai netaptų grėsme emocinei gerovei, svarbu juos integruoti sąmoningai: stebėti ir riboti naršymo laiką, naudotis ekrano laiko kontrolės funkcijomis, nuolat priminti sau, kad matomas turinys nėra visa realybė, susikurti aiškias taisykles, pavyzdžiui, nenaudoti socialinių tinklų prieš miegą ar vos pabudus.
Gyvas ryšys – vertingiausias
Ne mažiau svarbūs realūs, gyvi ryšiai. Jie padeda atkurti emocinę pusiausvyrą, suteikia autentišką palaikymą ir priėmimo jausmą.
„Gyvas bendravimas leidžia patirti tikrą ryšį, kuris nematuojamas „patinka“ skaičiumi. Tokie santykiai mažina vienišumo jausmą, stiprina savivertę ir padeda jaustis saugiau emocine prasme“, – sako I. Plauškutė.
Ekspertai sutaria – socialiniai tinklai gali būti naudingi, tačiau tik tada, kai jie neužgožia realaus gyvenimo ir netampa pagrindiniu savivertės ir emocinės būklės matu. Sąmoningas naudojimas ir dėmesys emocinei sveikatai leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp virtualiojo ir tikrojo pasaulio.
Naujausi komentarai