Veiksmingiau už žodžius

Atlikta daugybė mokslinių tyrimų, patvirtinančių apkabinimų naudą. Jie atskleidė, kad apkabinimai padeda sumažinti streso lygį, įveikti pyktį, nerimą ir baimę, pagerina savijautą po konfliktų, neigiamų įvykių, nesėkmių. Toks poveikis grindžiamas faktu, kad apkabinimo metu išsiskiria laimės hormonu vadinamas oksitocinas, skatinantis kitų geros savijautos hormonų – dopamino ir serotonino lygio padidėjimą, kartu mažėja streso hormonų kortizolio ir noradrenalino kiekis.

JAV Carnegie Mellon universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama psichologo Michaelio Murphy, ištyrė daugiau nei 400 asmenų, kurie dvi savaites kiekvieną vakarą dalijosi patirtimi, susijusia su apkabinimais. Analizuojant jų patirtį išryškėjo keletas tendencijų. Viena iš jų – jeigu tomis dienomis, kai įvykdavo koks nors konfliktas, žmogus būdavo kieno nors apkabintas, emociškai jausdavosi daug geriau, nei tuomet, kai jo niekas neapkabindavo.

Taip pat tyrimas atskleidė, kad šis poveikis būdingas tiek moterims, tiek vyrams, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau moterys teigė buvusios apkabintos daugiau kartų nei vyrai. Įdomu, kad apkabinimo poveikiui neturi įtakos apsikabinusių žmonių tarpusavio santykiai, net ir tais atvejais, kai jų nesieja romantiškas, giminystės ryšys ar draugystė, nuotaikos pagerėjimo nauda po apsikabinimo buvo akivaizdi. Be to, daugeliu atveju apsikabinimas buvo veiksmingesnis nei žodžiai.

Apkabinimai padeda sumažinti streso lygį, įveikti pyktį, nerimą ir baimę, pagerina savijautą po konfliktų, neigiamų įvykių, nesėkmių.

Kartoja tėvų elgesį

Vengiančių apsikabinti laukia nemažai iššūkių. Juk niekuomet negali žinoti, ar žmogus, su kuriuo eini gerti kavos, nepasitiks tavęs plačiai išskėstomis rankomis, kviesdamas apsikabinti. Tokiais atvejais turite nedaug galimybių rinktis: galima bandyti kaip nors negrabiai išsisukti arba atsakant į šį gestą paprasčiausiai ištiesti ranką jos paspaudimui. Dar vienas variantas – susitaikyti su situacija ir priimti nenorimą apkabinimą nerodant nepasitenkinimo.

Apsikabinimų ir kitų fizinių prisilietimų, tokių kaip laikymas už rankos, plekšnojimas per petį baimė, pasak psichologų, dažniausiai būna susijusi su mūsų vaikystės patirtimi. Prieš kelerius metus paskelbtoje mokslinėje studijoje teigiama, kad žmonės, kurių tėvai buvo apsikabinimų mėgėjai, suaugę taip pat būna linkę lengvai pulti kitiems į glėbį ar į jį griebti kitus, ir tai daro gana spontaniškai. Taip pat studija konstatavo, kad apkabinimai yra svarbi vaiko emocinio ugdymo dalis.

Užaugusiems šeimose, kuriose apsikabinti vienam kitą buvo neįprasta, jau pati mintis apie šį veiksmą gali priversti pasijusti nepatogiai. Suzanne Degges-White, Šiaurės Ilinojaus universiteto profesorės, nuomone, toks elgesio modelis dažniausiai keliauja iš kartos į kartą, užaugę šie vaikai savo šeimose greičiausiai elgsis panašiai, atžalų taip pat nelepins apkabinimais. Tiesa, pasitaiko ir priešingų atvejų – fizinių prisilietimų badą būdami maži jautę žmonės vėliau gali tapti tikrais apkabinimų, plekšnojimų per petį fanatikais.

Ilgalaikis poveikis

Nesvarbu, ar augote šeimoje, kurioje apsikabinimai buvo įprasta kasdienybės dalis, ar jūsų aplinkoje jie buvo reti, tai neabejotinai turi ilgalaikį psichologinį ir fiziologinį poveikį, tvirtina mokslininkai. JAV Notre Dame universiteto psichologijos profesorė Darcia Narvaez tikina, kad fizinių prisilietimų trūkumo augant padarinys gali būti nepakankamas klajoklinio nervo, einančio iš nugaros link pilvo, išsivystymas. Dėl to gali sumažėti gebėjimas užjausti, jausti intymumą.

Dar vienas galimas padarinys – dėl to gali nepakankamai išsivystyti oksitocino gamybos sistema. Tai įrodo tyrimas, atliktas Rumunijoje, jame dalyvavo našlaičiai, augę globos įstaigose. Nustatyta, kad jų organų, gaminančių oksitociną, veikla buvo sulėtėjusi arba sutrikusi. Kai šio hormono organizme trūksta, žmogui sunku užmegzti socialinius ryšius, artimus santykius, dėl to apkabinimai ir kiti prisilietimai vaikui augant ir vystantis yra labai svarbūs.

Įtakos požiūriui į apsikabinumus gali turėti ir žmogaus savivertė, nuomonė apie savo kūną. Paprastai tie, kurie mėgsta apsikabinti, labiau savimi pasitiki, o tie, kurie apsikabinimų vengia, greičiausiai išgyvena socialinį nerimą ir dėl to atsiduria tarsi užburtame rate – prisilietimų vengimas net bendraujant su artimais žmonėmis kelia dar didesnį diskomfortą. Esama ir kultūrinių skirtumų, pavyzdžiui, amerikiečiai ir britai mažiau linkę apsikabinti, lyginant su prancūzais.

Tai įdomu

Psichologai paskaičiavo, kad kiekvienam žmogui, kad išgyventų, kasdien reikalingi bent 4 apsikabinimai. Normalios psichologinės būsenos palaikymui prireiks ne mažiau nei 8 apsikabinimų, o jeigu norime dar geresnės savijautos – 12.

Per mėnesį žmogus apsikabinęs praleidžia apie valandą. Vienas apsikabinimas vidutiniškai trunka apie 10 sekundžių. Specialistai teigia, kad veiksmingiausias yra antra tiek, apie 20 sekundžių trunkantis apsikabinimas.

Šis veiksmas naudingas ne tik tam, kuris yra apkabinamas, bet ir apsikabinusiajam. Kai kurie tyrimai rodo, kad artimo, gerai pažįstamo žmogaus apkabinimas veiksmingesnis nei svetimo.

Apkabinimo rūšys

Klasikinis. Du žmonės švelniai apsikabina vienas kitą, į skirtingus šonus pasuktomis galvomis. Šis tipas labai intymus, nes liečiasi krūtinės, galvos yra arti viena kitos. Paprastai trunka kelias sekundes.Dažniausiai taip apsikabinama atsisveikinant su artimu žmogumi arba susitikus su juo po ilgesnio laiko.

Šokio. Dažniausiai, kaip ir sako pavadinimas, jis naudojamas būtent šokant – kai vienas žmogus apsikabina kitą laikydamas rankas sunertas jam aplinkui kaklą. Taip gali apsikabinti ir romantiškias ryšiais susiję asmenys ne šokio metu.

Žvilgsnio. Jis itin paprastas, o kartu labai intymus, nes apsikabinusieji liečiasi kaktomis. Atstumas tarp krūtinių labai mažas, kuo žmonės artimesni, tuo mažesnis.

Draugiškas. Du vienas kitu pasitikintys bičiulystės siejami asmenys lengvai apsikabina ir paplekšnoja viens kitam per petį. Dažnai taip apsikabinama sėkmingai įveikus kokią nors užduotį, išreiškiant vienas kitam palaikymą.

Šoninis. Simbolizuoja paprastumą ir artimumą tuo pačiu metu. Taip vadinamas apsikabinimas, kai vienas žmogus kitą apkabina viena ranka per pečius ar nugarą, stovėdamas greta jo, norėdamas išreikšti simpatiją, švelnumą, draugiškumą, šiltumą.

Tolimas. Apsikabinusiųjų kūnus skiria nemažas atstumas, nesiliečia nei liemuo, nei krūtinė. Taip dažniau apsikabinama labiau iš pareigos, mandagumo, nei spontaniškai, jaučiant nuoširdų poreikį. Gali būti naudojamas politikoje, kai to reikalauja protokolas ir pan. atvejais. Kartais gali simbolizuoti apsimetimą.

Jėgos. Labai intensyvus, tvirtas, gali netgi kelti skausmą, tačiau ne dėl aistros ar stiprių jausmų. Simbolizuoja agresyvumą, jėgos demonstravimą. Gali būti naudojamas kaip įspėjimas, siekiant išskirti kovoti, grumtis pasirengusius asmenis.

Verta žinoti

Jeigu žmogaus gerai nepažįstate, nepulkite jo apsikabinti, nes nežinote, ar tai jam priimtina.

Atsižvelkite į kito žmogaus kūno kalbą, žiūrėkite į jo akis, pastebėkite, kad jis labiau linkęs paduoti jums ranką, o ne pulti į glėbį.

Jeigu fizinių prisilietimų nebijote, tačiau prie apsikabinimų esate paprasčiausiai nepratę, pabandykite įveikti tą nedidelį nepatogumą ar nejaukumą, kurį jaučiate ir dažniau apkabinkite kitą žmogų. Gali būti, kad jus užplūs emocijų banga, kokios nesitikėjote – paguodos, dėkingumo, nuostabos ir net apgailestavimo, kad iki šiol šio veiksmo taip vengėte.