Seka ir epidemiologinę situaciją

Nors sergant alerginiu rinitu smarkiai pablogėja gyvenimo kokybė, dėl kiekvieno simptomo paaštrėjimo lėkti konsultuotis su gydytoju tampa prabanga. Juk ne paslaptis, kad patekti pas specialistą neretai prireikia kelių savaičių ar net mėnesių.

Kasdienei būklei vertinti pasitelkę mobiliąją programėlę MASK App (MACVIA-LR) apibendrintus duomenis pacientai gydytojui gali pateikti vėliau. Tai jam leidžia įvertinti, kiek paskirtas gydymas padėjo kontroliuoti ligą.

Į trylika kalbų išversta programėle naudojasi jau daugiau nei 10 tūkst. europiečių. Lietuviai vieninteliai iš Baltijos šalių turi į gimtąją kalbą išverstą programėlę.

„Ši sertifikuota ir plačiai taikoma programėlė – vadinamasis alergijos simptomų dienoraštis. Tai tikrai efektyvi priemonė – jau kurį laiką mano pacientai ją naudoja“, – sakė VUL Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Violeta Kvedarienė.

Šitokio tipo dienynai padeda stebėti ne tik gydymo ir paciento gyvenimo kokybę, bet ir epidemiologinę situaciją, labai patogūs apibendrinant didelės apimties ligonių tyrimų duomenis.

Būklę įsivertina pacientas

Garsaus prancūzų profesoriaus Jeano Bousquet sukurta ir į trylika kalbų išversta programėle naudojasi jau daugiau nei 10 tūkst. europiečių. Lietuviai vieninteliai iš Baltijos šalių turi į gimtąją kalbą išverstą programėlę.

Sergantysis telefone kiekvieną dieną savo būklę pagal simptomų sunkumą gali įvertinti vizualioje skalėje – pažymėdamas tašką atitinkamai kairiau (jei būklė lengvesnė) ar dešiniau (jei sunkesnė). Taip pat suvedami ir paciento vartojami vaistai bei žymimas jų vartojimo dažnis.

Vėliau šviesoforo spalvų zonų sistema parodo bendrą ligos kontrolės lygmenį. Tai leidžia pacientui įvertinti, ar jis dar gali pats kontroliuoti ligą, ar reikia kreiptis į gydytoją.

Matuos ir aplinkos taršą?

V. Kvedarienė priminė, kad alerginiu rinitu bei astma sergančiųjų būklė itin priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Todėl dar labiau ligos kotrolę palengvinti galėtų ateityje į programėlę planuojamas integruoti ir aplinkos alergenų bei taršos fiksavimas.

„Dabar tiek žiedadulkių, tiek kietųjų dalelių koncentracija ore yra matuojamos atskirai. Tačiau labai perspektyvu būtų šiuos dalykus sujungti. Tuomet mobiliojo interneto pagalba identifikavus asmens buvimo vietą jis galėtų būti informuotas apie atitinkamų alergenų koncentracijos padidėjimą. Pagal tai galima būtų reguliuoti vaistų vartojimą“, – aiškino gydytoja.

Ji pridūrė, kad galvojama ir apie galimybę pagal gautus duomenis specialistui paskirti gydymą nuotoliniu būdu. Tačiau tam dar reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

Daugėja ligonių

Gydytoja pastebėjo, kad alerginio rinito ir astmos kontrolės metodai šiandien ypač aktualūs, mat sergančiųjų šiomos ligomis nuolat daugėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, per pastaruosius penkerius metus alerginio rinito varginamų vaikų skaičius padvigubėjo.

Atitinkamai daugėja ir sergančių suaugusiųjų. Be to, daugiau esama tokių atvejų, kuomet pirmą kartą alerginis rinitas diagnozuojamas jau vyresniame amžiuje.

„Maždaug 15–20 procentų populiacijos susiduria su šiuo negalavimu. Tačiau problema yra tai, kad daugelis nekreipia dėmesio į tokius simptomus kaip čiaudėjimas ar slogavimas. Deja, pusę atvejų alerginis rinitas pereina į astmą. Taigi laiku neatkreipus dėmesio į minėtuosius simptomus gydyti ir kontroliuoti ligą tampa daug sudėtingiau“, – kalbėjo V. Kvedarienė.

Tarp kita ko

Alergijos dienynas (Allergy Diary App) skirtas mobiliesiems telefonams, naudojantiems Android ir iOS operacines sistemas.