Pereiti į pagrindinį turinį

Ar negalios reforma iš tiesų pagerins neįgaliųjų padėtį?

2022-11-22 10:00

Seime toliau svarstomas naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektas. Remiantis šiuo įstatymu, Lietuvoje planuojama negalios reforma. Neįgaliųjų organizacijos pasisako už šią reformą, tačiau Seimo opozicijos atstovai įžvelgia grėsmių.

Trūksta: 2020 m.Valstybės kontrolė nustatė, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, gavo specialiąsias paslaugas savivaldybėse. Trūksta: 2020 m.Valstybės kontrolė nustatė, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, gavo specialiąsias paslaugas savivaldybėse. Trūksta: 2020 m.Valstybės kontrolė nustatė, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, gavo specialiąsias paslaugas savivaldybėse. Trūksta: 2020 m.Valstybės kontrolė nustatė, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, gavo specialiąsias paslaugas savivaldybėse.

Laiku negauna pagalbos

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas apibrėžia negalios nustatymą ir neįgaliųjų integraciją. Naujos jo redakcijos rengimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Lietuvoje šiuo metu gyvena 221 tūkst. asmenų (suaugusiųjų ir vaikų), turinčių negalią. Kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. asmenų, dar apie 48 tūkst. gyventojų kreipiasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl pakartotinio negalios vertinimo.

Paklausti, kodėl apskritai reikėjo negalios reformos, SADM atstovai beda pirštu į esamas problemas.

„Daugiausia darbingo amžiaus asmenų turi vidutinę negalią (46 proc.), tačiau laiku negaudami integracinės pagalbos neįsitraukia į darbo rinką ir nesukaupia reikiamo darbo stažo, negali gauti netekto darbingumo pensijos ir turi teisę tik į šalpos pensiją“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė.

Apie tai, kad paslaugos vis dar nepasiekia gyventojų, byloja ir skaičiai. Ministerija skaičiuoja, kad tik trečdalis (34 proc.) žmonių, turinčių  negalią, pasinaudoja socialinėmis paslaugomis ar pagalba, o 2020 m. Valstybės kontrolė nustatė, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems NDNT nustatė pagalbos poreikį, gavo specialiąsias paslaugas savivaldybėse.

„Vadinasi, nors šuo metu ir yra kuriamos naujos paslaugos, pagalbos rūšys (asmeninė pagalba, būsto pritaikymas ir kt.), asmenims sunku susiorientuoti, kokią pagalbą ir įtraukties priemones gali gauti, stokojama institucijų proaktyvumo, o ir šiuo metu egzistuojanti negalios vertinimo sistema negrindžiama pagalbos ir paslaugų reikme, didžiausią vaidmenį skiriant medicininiams kriterijams, kurie neatskleidžia individualių asmenų poreikių. Tam pakeisti reikia sisteminių pokyčių“, – tvirtino L. Filatovaitė.

Žada nemažinti išmokų

Viešumoje pasigirdus abejonių, kad įvykdžius reformą neįgaliesiems gali mažėti skiriamos išmokos, ministerijos atstovai tikina, kad taip nebus.

Mes ne tik neturime teisės sirgti – neturime teisės net numirti, nes nežinome, kas ateityje bus su mūsų vaikais.

„Asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalios persivertinti tikrai nereikės. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygio mastui (pvz., darbingumo lygis 25 proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.). Vadinasi, gaunamos išmokos šiems asmenims nekis“, – teigė ministrės patarėja.

Ji patikino, kad naujas negalios vertinimo modelis galios naujai, t. y. pirmą kartą dėl negalios vertinimo besikreipiantiems asmenims. Teigiama, kad tokie pokyčiai planuojami siekiant atliepti kiekvieno asmens individualius poreikius.

„Pavyzdžiui, vertinant negalios sunkumą intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims ir remiantis medicininiais kriterijais, dažnai nutikdavo taip, kad jų negalia pripažįstama kaip lengva, nors negaudami pagalbos šie žmonės yra labai pažeidžiami, jiems pagalba būtina. Taigi, šiems žmonėms turi būti nustatytas individualius poreikius atitinkantis negalios sunkumo lygis, kartu – ir taikli finansinė pagalba. Papildomai darbingo amžiaus asmenims tikslinių kompensacijų dydis nuolat yra peržiūrimas. Pavyzdžiui, 2022 m. jie didinti du kartus, paskutinį kartą – nuo 2022 m. birželio, atsižvelgiant į šalyje esančią infliaciją“, – pasak L. Filatovaitės, kitas didinimas planuojamas nuo 2023 m. sausio.

Negalios nustatymo pakeitimai bus susiję ir su pensinio amžiaus asmenimis. Siūloma keisti senatvės pensijos neįgaliajam sistemą ir šias pensijas skirti ir tiems asmenims, kuriems po senatvės pensijos amžiaus sukakties bus nustatytas dalyvumo lygis. Ministrės patarėjos teigimu, šiai asmenų grupei išmokos didės.

Dabar įgalumo nedidina

Praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), jungiantis penkiolika didžiųjų negalios organizacijų, pritarė SADM planuojamai negalios reformai, kartu ir neįgalumo nustatymo pertvarkai.

Negalios organizacijos pabrėžia, kad dabartinė sistema nebeatitinka neįgaliųjų poreikių.

Pasak LNF prezidentės Dovilės Juodkaitės, taip yra dėl to, kad negalia yra ne tik medicininis, bet ir socialinis reiškinys, o sistema neorientuota į neįgaliųjų įgalinimą ir jų dalyvumo didinimą.

„Dabartinė sistema konstatuoja tik medicinines būkles arba nustato, ko žmogus negali, teikia finansinę pagalbą, bet paslaugų ir realios pagalbos poreikių (...) ji neatliepia“, – D. Juodkaitę cituoja BNS.

D. Juodkaitė antrino ministerijos pozicijai teigdama, kad įgyvendinus reformą finansinė parama neįgaliems asmenims nemažės, o pagalba didės. Bus nustatomos pagalbos paslaugos arčiausiai žmogaus esančiose savivaldybėse, bus išplėstos paramos formos, techninių ir kitų pagalbos priemonių prieinamumas ir kiti individualiai būtini pagalbos būdai.

LNF prezidentė teigė, kad neįgaliųjų organizacijos dėl šios reformos bendradarbiauja siekdamos, kad teisės aktai atitiktų tarptautinius standartus ir bendruomenės lūkesčius, o svarbiausia – nepablogintų dabartinės situacijos.

Dana Migaliova. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Negalios organizacijų atstovai sako palaikantys planuojamą sukurti vieno langelio sistemą, kuri padės identifikuoti kiekvieną neįgalų asmenį šalyje ir suteikti jam reikiamą pagalbą.

Padėjo tik organizacija

Konferencijoje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis pabrėžė, kad iki šiol organizacijos pačios neretai suteikdavo vieno langelio sistemos paslaugas.

„Pavyzdys – jaunas žmogus, gyvenantis Skuode, apako. Jis dvejus metus niekur neišėjo iš savo namų, negavo paslaugų, pagalbos priemonių, nes nežinojo, kad gali visa tai gauti. Sistema jo nematė ir jis nelabai kam rūpėjo. Šeima pasirūpino, jis buvo pavalgęs, saugus. Po dvejų metų jis rado vieno mūsų sąjungos nario kontaktinius duomenis. Mes jam buvome tas vieno langelio principas – paaiškinome, kur ką galima gauti, padėjome grįžti į gyvenimą, suteikėme nemažai paslaugų“, – pasakojo V. Balčikonis.

Anot jo, minimas asmuo, įsitraukus organizacijai, pradėjo dirbti, įsigijo būstą ir jo gyvenimas pasikeitė kardinaliai.

Neįgaliuosius labiausiai baugina tai, kad, nustatant negalią, bus pereinama nuo medicininio negalios vertinimo prie socioekonominio, bet kaip visa tai veiks, neaišku.

„Tam, kad nereikėtų laukti dvejų metų, reikia sistemos, kuri tą žmogų paimtų į paslaugas teikiančias institucijas, grąžintų į gyvenimą, darbo rinką su reabilitacinėmis priemonėmis, mokymais“, – pasak V. Balčikonio, aklieji ir silpnaregiai tikisi, kad naujoji sistema rūpinsis žmogumi.

Jo teigimu, iki šiol, jei žmogui atsiranda regėjimo negalia, dėl garsinių knygų tenka kreiptis į vieną įstaigą, dėl techninių priemonių – į kitą, dėl asmeninio konsultanto eiti į savivaldybę ir pan., tad neaiškumų kyla net tiems, kurie ilgai gyvena turėdami negalią.

Kurčiųjų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaišnora pastebėjo, kad labai svarbu didinti informacijos prieinamumą, o tai iki šiol būdavo pamirštama. „Informacijos prieinamumas nebūtinai susijęs su gestų kalba. Tai gali būti ir gestų, Brailio raštas, gali būti lengvai suprantama kalba ir, kas svarbiausia, garsinė, vaizdinė, rašytinė, sakytinė informacija ir jos pritaikymas įvairioms formoms. Tai įtraukta į įstatymą“, – tvirtino K. Vaišnora.

Jo teigimu, šiuo metu sistemoje esama ydingų spragų, kurios diskriminuoja neįgaliuosius.

„Žmonės, turintys skirtingų negalių, ateina būti įvertinti, o klausimai bendri – tai ydinga. Ateina kurčias žmogus, jo klausia: ar tu sugebi apsirengti, sugebi pavalgyti? Šie klausimai keisti tam žmogui, žeminantys. Vyko diskusija, kad ateityje, kai bus vertinamas neįgalus žmogus, tie klausimai bus suskirstyti pagal turimą negalią“, – įstatymo rengėjų pažadą prisiminė pirmininkas.

Nesaugūs dėl ateities

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkės Danos Migaliovos teigimu, jos atstovaujami žmonės daug metų jautėsi užribyje ir negaudavo paslaugų, o reforma bus garantas, kad tokios paslaugos savivaldybėse taps prieinamos.

Pasak jos, neįgaliuosius globojantys asmenys ne visuomet informuojami, kad sutrikusio intelekto vaikas turi teisę lankyti mokyklą, gauti padėjėją, privaloma pavežimo paslauga ir kt.

„Pati esu motina suaugusio jauno vyro, kuriam 43 metai, jam reikia pagalbos 24 valandas per parą. Mes ne tik neturime teisės sirgti – neturime teisės net numirti, nes nežinome, kas ateityje bus su mūsų vaikais“, – sakė bendrijos pirmininkė.

LNF nariai yra parengę bendrą raštą, kuriame išdėstyti visų organizacijų siūlymai koreguoti ir papildyti tam tikras teikiamų įstatymų nuostatas, tarp kurių – didesnis negalios organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus ir paslaugų teikimą, kiti pasiūlymai. Raštas išsiųstas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir reformą svarstantiems Seimo komitetams.

LNF primena, kad šiuo metu žmonėms, turintiems negalią, skiriama finansinė parama yra nepakankama, – tai rodo itin aukšti neįgalių žmonių skurdo rizikos rodikliai, taip pat tyrimai, atskleidžiantys, kad minėtos išmokos dažnai nepadengia su negalia susijusių išlaidų.

Egzistuojanti negalios vertinimo sistema negrindžiama pagalbos ir paslaugų reikme.

Nežino, kaip bus?

Įstatymo projektą rytoj toliau svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vėliau – Seimas.

Šio komiteto narys Seimo opozicijos atstovas socialdemokratas Algirdas Sysas skeptiškai vertina neįgaliųjų organizacijų pademonstruotą pritarimą negalios reformai.

„Dėl šio įstatymo nėra sutarimo tarp neįgaliųjų. Kad jų viršūnėlės pritaria, tai dar nereiškia, kad neįgalieji pritaria. Reikia turėti omeny, kad mūsų nevyriausybinių organizacijų padėtis tokia: jei paburnosi prieš valdžią – negausi finansavimo elementariam egzistavimui“, – pastebėjo politikas.

Rengiamame įstatyme jis įžvelgė grėsmių.

„Didžiausia grėsmė yra tai, kad pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė ir visa jos komanda nežino, kaip, priėmus naująjį įstatymo variantą, veiks sistema. Juk įstatymas apibrėžia kontūrus, bet įvairios detalės slypi poįstatyminiuose aktuose, kurie dar neparengti. Dabar mes bandome iš jų išpešti informacijos dėl konkrečių dalykų, – informacijos stygių pabrėžė pašnekovas. – Pavyzdžiui, rengiamame įstatyme yra toks punktas, kad trys ministrai (socialinės apsaugos ir darbo; sveikatos apsaugos; švietimo, mokslo ir sporto ministrai – red. past.) turi nustatyti asmens dalyvumo, kuris naujajame įstatyme turėtų pakeisti darbingumą, nustatymo kriterijus. Kai paklausiau, kokie tie kriterijai bus, paaiškėjo, kad dėl jų dar nesitarta. Bet juk tai vienas esminių dalykų! Neįgaliuosius labiausiai baugina tai, kad nustatant negalią bus pereinama nuo medicininio negalios vertinimo prie socioekonominio, bet kaip visa tai veiks, neaišku.“

Pasak A.Syso, neįgaliuosius gąsdina tai, kad medicininiai kriterijai nustatant negalią nustumiami į antrą planą.

„Įstatymo projekte anksčiau buvo nepagrįstai įrašyta, kad medicininiai kriterijai nustatant dalyvumą lems vos 40 proc. Tai pavyko pakeisti. Dabar jau kalbama apie pereinamąjį etapą, nuo 60 proc. laipsniškai pereinant prie 50, vėliau – 40 proc.“, – pastebėjo opozicijos atstovas.

Algirdas Sysas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Jo teigimu, reformos reikia, tačiau reikėtų ją daryti laipsniškai, o ne drastiškai.

„Taip, neįgaliesiems reikia daugiau pagalbos. Tačiau pagalba valstybėje visada susiveda į pinigus. Jeigu pinigų būtų daugiau – situacija ir pagal dabartinį įstatymą būtų gera. Technikai, paslaugoms – lankomosios slaugos, palydėjimo, asmeninio asistento – viskam reikia lėšų. O įvykdžius reformą pinigų nepadaugės“, – finansinio reformos pagrįstumo pasigedo A.Sysas.

Pasak jo, neįgalumo nustatymo srityje yra ir kitų neišspręstų problemų. Vykdant negalios reformą, Vyriausybė siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, Neįgaliųjų reikalų departamentą su jai pavaldžiomis įstaigomis ir vietoje jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Socialdemokratas abejojo, ar, sujungus minėtas dvi įstaigas, situacija pagerės.

„Jei mes optimizuosime dvi įstaigas ir įkursime vieną agentūrą, dar nereiškia, kad bus geriau. Gal įstatymo projekto autorių norai ir labai geri, bet vizijas toli gražu ne visada pavyksta įgyvendinti. Mano galva, reformos visada atitolina paslaugą nuo žmogaus ir ją gauti tampa sudėtingiau“, – įsitikinęs opozicijos atstovas.


Vertintų gebėjimus

Pagal Seimo komitetuose šiuo metu svarstomą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektą, ateityje būtų vertinama ne tik negalią turinčių žmonių sveikatos būklė, bet ir įsitraukti į darbą ir viešą gyvenimą trukdančios kasdienės gyvenimo kliūtys. Negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu, medicininių kriterijų įtaką mažinant iki 60 proc., o vėliau – iki 50 proc. ir 40 proc.

Neįgaliųjų sistemos finansavimas 2023 m. turėtų būti 16,3 mln. eurų didesnis nei šiemet – įvairioms reikmėms numatyta 394 mln. eurų.

SADM tikisi, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc. asmenų, turinčių negalią, pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų atskirčiai mažinti.

Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus neįgalių žmonių dalis 2025 m. sudarytų 39 proc., o 2030 m. – 47 proc.; pernai šis rodiklis siekė 29 proc.

SADM duomenimis, negalią turi per 147 tūkst., arba apie 9 proc., darbingo amžiaus žmonių.


Kaip keistųsi išmokos?

SADM interneto svetainėje adresu socmin.lrv.lt/lt/naujienos/negalios-reforma-dazniausiai-uzduodami-klausimai pateikiami atsakymai į su reforma susijusius klausimus. Pateikiame čia publikuojamus du pavyzdžius, kaip po reformos keistųsi išmokų skaičiavimas.

Darbingas amžius

Dabar: Jonui 62 metai, jis yra netekęs 55 proc. darbingumo ir gauna 383 eurų dydžio netekto darbingumo pensiją. Kai sukaks senatvės pensijos amžius, jam bus apskaičiuojama didesnė pensija, atsižvelgiant į jo negalios sunkumą. Tokiu atveju Jono senatvės pensija bus 511 eurų – ją gauti naudingiau nei 383 eurus.

Po reformos: Jonui sulaukus 70 metų, jo būklė pablogėjo ir buvo nustatyta, kad jis neteko 70 proc. dalyvumo. Vietoj senatvės pensijos jam būtų mokama senatvės pensija neįgaliajam – 547 eurai.

Pensinis amžius

Dabar: Jokūbui 67 metai, jam paskirta 511 eurų dydžio senatvės pensija. Nepriklausomai nuo jo būklės, darbingumo lygis jam nenustatomas, pensija neperskaičiuojama.

Po reformos: 1 pavyzdys. Būdamas 69 metų jis kreipiasi dėl dalyvumo įvertinimo. Pripažinta, kad jis neteko 60 proc. dalyvumo. Jokūbui galėtų priklausyti 447 eurų dydžio senatvės pensija neįgaliajam. Jam ir toliau naudingiau gauti senatvės pensiją, nes ji didesnė. 2 pavyzdys. Būdamas 72 metų, jis kreipėsi dėl dalyvumo įvertinimo dar kartą ir buvo pripažintas netekusiu 90 proc. dalyvumo. Jam bus mokama 693 eurų dydžio senatvės pensija neįgaliajam.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų