Košė, duona, arbata

Pusryčiams – keturi šaukštai vandenyje virtų miežinių kruopų, minimalus kiekis – keli gramai lenkiško sviesto, gabalėlis lieso varškės sūrio, riekė batono ir juodos duonos, stiklinė šilto rusvo saldaus skysčio, vadinamo arbata.

Tai pusryčiai ligoninėje. Daugumoje jų. Ar tai sotu?

"Nuo bado apsiginti galima", – tarsteli pusamžis vyras ir švariai išgrando košės lėkštę.

Pirmasis ženklas ligoninėje, kad tuoj bus dalijami pusryčiai, pietūs ar vakarienė, – darbuotojos baltu ar melsvu chalatu su virduliu vadinamu indu vizitas per palatas ir arbatos ar kompoto šliūkštelėjimas į kiekvieną ant spintelės prie ligonio lovos stovinčią stiklinę. Antrasis ženklas – vežimėlis su maistu ligoninės koridoriuje ir indų tarškėjimas. Ir taip – tris kartus per dieną.

Pietums – lėkštė sriubos, balandėlis, dešrelė, vištienos gabalėlis ar maltos mėsos kukulis. Dar gali būti koks nors apkepas, blynas ar plokštainis.

Vakarienei – pieniška sriuba arba salotos, šaukštas varškės ar griežinėlis dešros. Neretai – vadinamosios daktariškos.

"Kruopų košės – naudingas organizmui maistas ir nebrangus. Tai pagrindinis pusryčių patiekalas. Prie košės – dar koks nors sumuštinis. Vakare taip pat kruopos ar daržovių šiupinys, pieniška sriuba su kažkuo, minimaliai", – meniu vardija Kauno klinikinės ligoninės gydytoja dietologė Vitalija Šurkuvienė.

Tas kažkas minimaliai – tai šaukštas varškės, sūrio ar dešros griežinėlis. Gydytoja sako, kad vadinamoji šlapioji dešra neturi jokios vertės, todėl jos perkama retai.

"Koks nors vyniotinis, kumpelis gal kiek geriau nei šlapioji dešra", – priduria V.Šurkuvienė.

Ji patvirtina: paros maisto produktų kaina vienam ligoniui – 1,45 euro. Ar įmanoma už tiek sočiai ir dar skaniai pavalgyti?

"Maisto produktai perkami viešojo pirkimo būdu, taigi mažiausia kaina. Iš tiesų jie nebrangūs, todėl išsiverčiame. Tenka balansuoti: perkant daugiau daržovių, o jų pageidauja daug pacientų, mažiau pinigų lieka pagrindiniam patiekalui. Žmonės mėgsta pavalgyti, daug kas nori mėsos", – patirtimi pasidalija labai daug metų Kauno klinikinėje ligoninėje dirbanti V.Šurkuvienė.

Tas kažkas minimaliai – tai šaukštas varškės, sūrio ar dešros griežinėlis. Gydytoja sako, kad vadinamoji šlapioji dešra neturi jokios vertės.

Kitur – dvigubai daugiau

Respublikinėje Kauno ligoninėje vienam pacientui mitybai per dieną skiriama vidutiniškai 2,18 euro.

"Ši suma – su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kai ligoniai maitinami keturis kartus", – patikslina ligoninės Maisto paruošimo tarnybos vedėja Ilona Černiauskienė.

Ji priduria, kad Akušerijos ir Vaikų reabilitacijos skyriaus pacientams maitinti per dieną skiriama produktų už 2,30 euro, Tuberkuliozės ir psichiatrijos skyriams – 2,66 euro, įskaičiuojant ir PVM. Enterinis ir parenterinis maitinimas yra dar brangesnis.

"Kauno klinikose pacientų mitybos racioną sudaro keturiolika skirtingų dietų, kurios yra reglamentuotos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose sveikatos priežiūros įstaigoms ir tvirtinamos gydytojo dietologo. Ligoniams maitinti skirta suma skiriasi pagal dietą, vidutiniškai tai yra iki 3 eurų. Į šią sumą įeina tik maisto produktų savikaina", – pristato Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos specialistė Karolina Vaikšnoraitė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas patvirtina, kad maisto kokybė daug priklauso nuo sumos, kuri jam skiriama. Daugelyje ligoninių ši suma yra panaši.

Ministerija, gaunanti ligonių skundų dėl prasto maisto gydymo įstaigose, pastaruoju metu patikrino penkias šalies gydymo įstaigas.

"Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje maistui skiriama 1,69 euro, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 2 centais daugiau, bet maistas pastarojoje geresnis", – konstatavo A.Kranauskas.

Kaune Sveikatos apsaugos ministerijos komisija patikrino vieną Kauno klinikinę ligoninę. Tą dieną pusryčiams buvo kvietinė košė, arbata, batonas, sviestas, sūris, priešpiečiams − aguonų suktinis su kakava, pietums − vegetariška perlinių kruopų sriuba, balandėliai, bulvės, marinuoti agurkai, duona, razinų kompotas, vakarienei − kumpelis su ryžių salotomis, duona, arbata.

"Maisto temperatūra – 86 laipsniai, atitiko ir net viršijo normą. Patiekalų skaičius taip pat viršijo nurodytą valgiaraštyje. Higiena gera. Patiekimo estetinis vaizdas − vidutinis. Teigiamas požymis − lėkštės kokybiškos, vienodos, baltos", – vardijama patikrinimo išvadose.

Neigiamai vertinama tai, kad šviežių daržovių ir vaisių nėra, mėsos mažai. Arbata su "privalomu" cukrumi. Pagrindinėje dietoje nėra varškės, jogurto.

Niekas nenori dirbti

Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto patikrinimo ataskaitoje cituojama ir Kauno klinikinės ligoninės pacientų nuomonė. Pagal ją, maisto skonis geras, jo pakanka ir net per daug, juolab gulinčiam žmogui, maitinimas visada laiku, tik estetinis maisto vaizdas galėtų būti geresnis.

"Tarp labiausiai patinkančių patiekalų paminėtos sriubos, košės, kakava, arbatos, kompotai. Tarp labiausiai nepatinkančių – dešrelės, maltos mėsos patiekalai, vištų blauzdelės. Dažniausiai kartojasi grikių košė, kitos kruopos, duona, batonas. Pacientai norėtų daržovių, vaisių, kiaušinių, sulčių, žuvies, jautienos", – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos komisijos patikrinimo išvadose.

Teigiama, kad už papildomą mokestį dauguma pacientų maisto pirkti nenorėtų. Dėl šviežių vaisių ir daržovių Kauno klinikinės ligoninės gydytoja dietologė V.Šurkuvienė pasiguodžia, kad salotoms pagaminti reikia darbo jėgos. Ligoninė jau pusę metų ieško virėjos, bet su viena poilsio diena per savaitę už 410 eurų mėnesio atlyginimą, neatskaičiavus mokesčių, niekas dirbti nenori.

"Žiūrime, kad valgiaraštis būtų kuo palankesnis ir darbuotojui, reikėtų kuo mažiau darbo sąnaudų", – atkreipia dėmesį V.Šurkuvienė.

Ji pabrėžia, kad būtiniausią virtuvės įrangą ir aparatūrą ligoninė turi, bet reikia ir žmonių rankų.

"Virėjų kvalifikacija dažniausiai žema, darbo atlyginimas – minimalus. Kitur dirba net ne virėjai, o virtuvės darbininkai, kad jiems būtų galima mokėti mažiau. Kodėl žmonės sutinka dirbti vos ne už dyką, patys suprantate", – mįslingai prasitaria Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas A.Kranauskas.

Ir priduria, kad kai kur vieno paciento maitinimui per dieną skiriami beveik 5 eurai, tačiau į šią sumą įeina ne tik produktai, bet ir darbuotojų atlyginimai, mokesčiai ir pan. Pavyzdžiui, Kauno klinikinėje ligoninėje, žino A.Kranauskas, bendra suma sudaro 3,78 euro, o maisto produktų kaina yra mažesnė nei pusė šios sumos, kaip jau minėta, 1,45 euro.

Svarbu energinė vertė

Kad ir kaip būtų, vis dėlto maistas yra viena pagrindinių geros sveikatos sudėtinių dalių. Ligoniui, kurio jėgos išsekusios, maistas neretai prilygsta vaistams.

Respublikinės Kauno ligoninės Maisto paruošimo tarnybos vadovė I.Černiauskienė ligonių maitinimą vadina mitybos terapija, kuri skiriama priklausomai nuo pagrindinės ligos ir gretutinių susirgimų bei komplikacijų.

"Gydytojas dietologas patvirtina planinį valgiaraštį. Tuomet jį ruošia dietistas pagal ligoninėje patvirtintą dietų sąrašą, apskaičiuoja paros maisto kiekį ir energinę vertę. Kiekvienai dietai nustatytos tam tikros energinės vertės rekomendacijos, tačiau taip pat svarbu neviršyti nustatytos pinigų normos. Galime pasidžiaugti, kad mūsų Maisto paruošimo tarnyboje dirba puikūs specialistai, todėl pacientai gauna ir daržovių, ir vištienos, ir kalakutienos, ir žuvies, ir vaisių. Šaltuoju sezonu, be abejo, šviežių daržovių ir vaisių yra kiek mažiau", – pripažįsta I.Černiauskienė.

Paukštienos sultinys su makaronais bei daržovių troškinys iš bulvių, morkų, brokolių ir žiedinių kopūstų pietums – išties skanu ir sveika.

Kauno klinikos – viena didžiausių šalies ligoninių. Joje yra 1,6 tūkst. lovų, čia gydomi sunkiausiai sergantys žmonės iš visos Lietuvos. Ligonių maitinimo skyriuje dirba 67 darbuotojai, iš jų 5 – dietetikos specialistai, kurie sudaro mitybos racioną atsižvelgdami į tai, kokį maistą konkrečiam pacientui skiria gydytojas dietologas.

"Pacientų valgiaraštis yra peržiūrimas ir koreguojamas kiekvieną dieną, specialistai atsižvelgia į rekomenduojamą kalorijų suvartojimo normą, produktų maistingumą, tinkamumą kiekvienam pacientui. Sudarant mitybos racioną, skaičiuojama porcijų maistinė ir energinė vertė, atsižvelgiama į kiekvieno produkto maistines savybes", – ne be pasididžiavimo pasakoja Kauno klinikų atstovė K.Vaikšnoraitė.

Ji pripažįsta, kad visavertė mityba yra tokia, kai organizmas gauna visų jam reikalingų medžiagų subalansuotą kiekį, todėl, tvirtina, dienos racioną sudaro grūdiniai produktai: košės, duona, vaisiai bei daržovės, mėsos ir pieno produktai. Didžioji dalis patiekalų gaminama garo katiluose.

Kitur dirba net ne virėjai, o virtuvės darbininkai, kad jiems būtų galima mokėti mažiau. Kodėl žmonės sutinka dirbti vos ne už dyką, patys suprantate.

Rekomenduos ar reikalaus?

Pagal ligoninių atstovų išvadas, maistas ligoninėse – idealus, ligoniai maitinami priklausomai nuo to, kokia liga serga. Vienokia dieta sergantiesiems skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis, kitoka – cukriniu diabetu, dar kitokia – tuberkulioze ir pan.

Išties juk ir palatose guli ligoniai, sergantys ta pačia liga, tai ir maistą gauna vienodą. Kas žino, kaip kitur. Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A.Kranauskas atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose ligoninių padaliniuose maistas net negaminamas. Jis užsakomas ir atvežamas, dėl to atvėsta, susikrato, tampa nepatrauklus akiai.

"Ligoniams nepatinka, kad vežant maistas tampa beformis", – A.Kranauskas tvirtina, kad toks maistas termosuose nepraranda savo kokybės.

Maistingumas, anot ministerijos atstovo, yra pats opiausias klausimas. Visur labai trūksta vaisių, daržovių, kurios turi sudaryti pusę patiekalo.

"Dabar dominuoja virti burokėliai, kopūstai", – pastebi A.Kranauskas. – Valgiaraščiai – sovietiniai, nuo Stalino laikų. Nėra jogurtų, varškės arba šių produktų būna labai retai. Asortimentas labai siauras, jokių pasirinkimo galimybių, arbata visuomet saldinta."

Beje, Kauno klinikų atstovai žada, kad po maisto gamybos padalinio rekonstrukcijos, kuri jau vyksta, iš esmės pasikeis patiekalų pateikimo principai pacientams, jie turės galimybę rinktis iš kelių pagrindinių dienos patiekalų.

Situacijai visose šalies ligoninėse pakeisti rengiamas naujas maitinimo tvarkos aprašas, konkretūs valgiaraščiai. Į klausimą, ar šis aprašas bus privalomas, A.Kranauskas dar negali atsakyti.

"Labai svarbu, ar pajėgs ligoninės padaryti, kas bus siūloma, nes pirmiausia pakils kaina", – Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas atkreipia dėmesį, kad daugiau lėšų ligoniams maitinti gydymo įstaigos gali skirti tik vaistų ar medikų atlyginimų sąskaita.

Kokia tuomet prasmė iš patikrinimų, kaip maitinami ligoniai, ir jų skundų? Rengiama nauja vaikų maitinimo darželiuose ir mokyklose tvarka, anot A.Kranausko, bus daug griežtesnė ir privaloma, nes vaikai ugdymo įstaigose praleidžia kone 20 metų, o ligoniai stacionare – vidutiniškai penkias dienas. Ne vienam pastarųjų geresnio maisto atneša artimieji, nes vis dėlto maistas yra sveikatos pagrindas.