Šventės baigėsi, jų euforija – taip pat, ir ne vienas iš mūsų kone staiga pasijuto pavargęs, išsekęs, prislėgtas. Kodėl taip atsitiko? Gal dėl prastos savijautos kalti finansiniai nepritekliai, lėtinės ligos, pervargimas ar, atvirkščiai, nedarbas, gal vienatvė ar pašliję šeimos santykiai? O galbūt blogos savijautos priežastis – depresija?

Kalti metų laikai

Žmones depresija kankina įvairiais metų laikais, bet net trečdaliui sergančiųjų ją išprovokuoja ne pošventinis laikotarpis, o metų laikų kaita.

„Trumpėjant dienai ligos simptomai stiprėja, o ilgėjant – silpnėja“, – dabar, kai dienos pačios trumpiausios, ligos piką pagrindžia gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis.

Taigi, jei jums ne tik trūksta energijos, norisi miego, bet ir apėmusi apatija ar kartojasi persivalgymo epizodai, itin padidėjęs potraukis saldumynams – tai gali būti ne kas kita kaip sezoninė depresija.

Žiemos melancholija, kurią sukelia saulės šviesos stoka, mūsų platumose vargina apie 5 proc. gyventojų.

„Nuotaiką pagerina buvimas lauke, ypač saulėtomis dienomis, ir fizinis aktyvumas“, – pataria gydytojo M.Jasulaičio kolegė Zita Alseikienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tuomet, kai žmogus linkęs atsiriboti nuo socialinės aplinkos dėl varginančių simptomų, nukenčia darbingumas, jau reikia susirūpinti. Tokiems ligoniams patariama gydytis. Rekomenduojama šviesos terapija, kompensuojanti saulės šviesos stygių.

„Taikant šviesos terapiją žmogus yra veikiamas intensyvia šviesa – ne mažiau nei 2 500 liuksų. Šis gydymo metodas gali būti taikomas ir ligoninėje, ir poliklinikoje ar namuose. Tam naudojama individuali šviesos terapijos lempa. Jos šviesoje pakanka pabūti bent 20 minučių“, – aiškina psichiatras-psichoterapeutas M.Jasulaitis.

Jis priduria, kad Islandijos psichiatrai sezoninius nuotaikos svyravimus pataria įveikti dainavimu chore.

Diagnozė – perdegimo sindromas

Gydytoja Z.Alseikienė aiškina, kad depresijos simptomai gali pasireikšti dėl kelių skirtingų sutrikimų.

„Vienas tokių – perdegimo sindromas. Šis sutrikimas būdingas daug dirbantiems, skubantiems ir nepakankamai dėmesio poilsiui skiriantiems žmonėms. Jis gali pasireikšti ir stropioms namų šeimininkėms, ypač jei šeimoje auga keli vaikai“, – perspėjo Z.Alseikienė.

Be sezoninės depresijos simptomų – lėtinio nuovargio, mieguistumo ar nemigos, perdegimo sindromui būdingas padidėjęs jautrumas, dažni galvos ar skrandžio skausmai. Nuo stipraus ir lėtinio pervargimo, kaip ir nuo depresijos, gali kilti minčių apie savižudybę.

Laimei, perdegimo sindromas, skirtingai nei depresija, praeina pailsėjus bent 2–4 savaites. Negalintieji sau leisti atostogauti kartais kreipiasi į gydytojus prašydami depresijos simptomus slopinančių vaistų.

Nuo aplinkybių nepriklauso

„Labai dažnai depresija įvardijama ne kaip liga, o kaip užklupęs liūdesys. Kiekvienam žmogui būdingi nuotaikos svyravimai, blogos nuotaikos epizodai. Tai nėra liga ir blogą nuotaiką iš tiesų galima įveikti savo jėgomis. Kai kalbame apie depresiją kaip ligą, svarbu suprasti, kad ji turi fiziologinį pagrindą“, – sako gydytojas M.Jasulaitis.

Jis aiškina, kad depresija – lygiai toks pat rimtas susirgimas kaip ir kitos kūno ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Depresija sergantis žmogus išoriškai atrodo sveikas, todėl artimiesiems sunku suprasti jo negalios esmę. Dažnai jiems atrodo, kad užtektų susiimti, ir viskas būtų gerai. Deja, sergant depresija, tai nepadeda.

Ne visada ir sergantysis depresija pripažįsta savo ligą, o savijautą linkęs paaiškinti valios stoka, gyvenimo sunkumais ar artimųjų elgesiu su juo.

„Šios ligos priežastys – ne išorinės, o sutrikęs cheminių medžiagų balansas galvos smegenyse, stipriai veikiantis nuotaiką ir bendrą savijautą. Jo neįmanoma pakeisti valios pastangomis“, – pabrėžia psichiatras-psichoterapeutas.

Tokie ligoniai, cituoja gydytoja Z.Alseikienė, sako: „Nesuprantu, kodėl blogai jaučiuosi, juk gyvenime neturiu kuo skųstis.“

Taigi, jei ilgiau nei įprastai kankina bloga nuotaika, mintys apie gyvenimo beprasmybę, energijos stoka, sutrikęs miegas, pakitęs apetitas, gydytojai ragina įveikti drovumą ir pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu, o ne gerinti nuotaiką patiems, juolab alkoholiu.

„Gydymasis alkoholiu ne tik išprovokuoja dar didesnę depresiją, bet ir veda prie ydingo rato formavimosi, kai ligos simptomai, didėjant vartojamam alkoholio kiekiui, tampa stipresni, ir tai sukelia dar intensyvesnį piktnaudžiavimą alkoholiu. Taip pradeda formuotis alkoholizmas. Tiems, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir pajaučia depresijos požymių, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus“, – pabrėžia gydytojas M.Jasulaitis.

Paplitimas

Depresija Lietuvoje diagnozuota 722 iš 100 tūkst. gyventojų. Ligos išsivystymo rizika moterims dvigubai didesnė nei vyrams. Manoma, kad ateityje sergančiųjų depresija daugės.

Šia liga gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, tačiau ji būdingiausia 25–45 metų amžiaus grupėje. Dalis depresija sergančiųjų į psichiatrą ilgai nesikreipia, nes mano, kad būsena pagerės savaime. Kiti kreipiasi į vidaus ligų gydytojus, nes ši liga gali pasireikšti įvairiais vidaus organų sutrikimo simptomais.

Kai ligoniai, ypač vyrai, dėl depresijos pradeda „gydytis“ alkoholiu, prisideda dar viena liga – priklausomybė nuo jo. Dėl to sunku žinoti, kiek žmonių iš tikrųjų serga depresija. Yra nuomonių, kad vyrai depresija serga ne rečiau negu moterys, bet rečiau kreipiasi į gydytojus.

Šaltinis: Valstybinis psichikos sveikatos centras

Simptomai

Prislėgta nuotaika, liūdesys, kartais sergantieji net nurodo jo lokalizaciją – širdies plote, už krūtinkaulio.

Pasitenkinimo, malonumo stoka. Nėra gyvenimo džiaugsmo, nebepatinka tai, kas anksčiau patikdavo. Žmogus tampa prislėgtas, niūrus, viskas atrodo sunku, beviltiška.

Jei depresija sunki, ligonis net nebeverkia. Lengvesnėms depresijoms būdingas padidėjęs verksmingumas.

Nebėra energijos, tampa sunkūs įprastiniai darbai, juos atlikti reikia daugiau laiko.

Sulėtėja mąstymas, pablogėja dėmesio koncentracija, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi.

Mintys apie savižudybę. Jos būdingos kas antram sergančiajam. Tarp mėginusiųjų nusižudyti kas antras sirgo depresija.

Depresija gali pasireikšti ir kitais simptomais, pavyzdžiui, dirglumu, agresija, piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis.

Gydymas

Sergantiesiems depresija svarbu žinoti, kad jų būseną galima palengvinti. Lengvai depresijai taikomos nemedikamentinės priemonės, o sunki ir vidutinio sunkumo liga gydoma vaistais. Šiuolaikiniai vaistai yra gerai toleruojami, sukelia mažai nepageidaujamų poveikių, gerai derinasi su kitais medikamentais. Smegenų biocheminiai procesai yra inertiški, todėl labai svarbu gydymą tęsti dar keletą mėnesių visiems simptomams išnykus, nes tai sumažina ligos pasikartojimo riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje net 45 proc. sergančiųjų depresija negauna reikiamo gydymo. Kita problema – naudojamos netinkamos, paprastai per mažos vaistų dozės, kartu vartojamas alkoholis ar gydymas nutraukiamas per anksti. Taip liga kartojasi ir tampa lėtinė. Labai daug priklauso nuo ligonių bendradarbiavimo su gydytoju ir daugumą depresijos atvejų galima sėkmingai išgydyti.