– Rudenį paprastai pradedame daugiau sirgti ir dėl to skubame kaltinti silpną imunitetą. Ar pagrįstai?

– Ir taip, ir ne. Ruduo – laikotarpis, kai po vasaros atostogų puolame prie darbų, prasideda tam tikras naujas etapas tiek mūsų, tiek vaikų gyvenime. Gyvenimas akivaizdžiai pagreitėja, kūnas gauna daug daugiau užduočių, o kiekvieno žmogaus kūno rezervai yra skirtingi.

Perėjimas iš vasaros į rudenį – tas laikotarpis, kai, vertinant iš endobiogenikos pusės, labai svarbi aktyvi antinksčių veikla. Žmonėms, kurie antinksčiai stipresni, šis laikotarpis lengvesnis, nes antinksčiai yra endokrininė liauka, kuri išskiria hormoną kortizolį ir įjungia adaptacijos mechanizmą.

Padaugėjus streso, situacijų, prie kurių reikia taikytis, antinksčiai turi būti aktyvūs, gebėti atliepti padidėjusį organizmo poreikį. Tiems, kurių antinksčių aktyvumas mažesnis, rudenį paūmėja įvairios ligos, taip pat – ir infekcinės.

Sakyčiau, imunitetas nekaltas, kad rudenį prasčiau jaučiamės ir sergame. Patys sau užsikrauname daugiau darbų, peržengiame savo ribas ir kūnas tampa nebe toks atsparus, tačiau tai labai priklauso nuo prigimtinės antinksčių gebos adaptuotis. Viskas kartu ir tampa prastesnės savijautos kaltininku. Žinoma, imunitetas priklauso ne tik nuo antinksčių aktyvumo, bet jie šiuo perėjimo iš vasaros į rudenį laikotarpiu yra labai svarbūs.

B. Barausko nuotr.

– Kaip galime sužinoti, ar mūsų antinksčiai yra gana veiklūs?

– Visų pirma labai geras indikatorius yra rytas – kaip ryte jaučiamės. Jeigu nėra ūpo keltis, norisi gulėti lovoje, jei esame mieguisti, niekaip neišsijudiname, būtinai reikia kavos, nėra energijos, jaučiamės apatiški ir aptingę, vadinasi, kūnas nepabunda, jis vis dar nori poilsio, kad reikia tą energijos rezervą atkurti.

Vadinasi, kortizolis pagal kūno poreikį yra per silpnas, antinksčiai pavargę. Kad jie atsigautų, galbūt reikia ilgesnio miego, kuriam laikui sumažinti darbų, daryti ilgesnes pertraukas tarp darbų.

Gali išvarginti ir vidiniai psichoemociniai dialogai – nebaigti konfliktai, pyktis, abejonės, baimės ir pan.

Kitaip sakant, rytas yra geras kortizolio gamybos organizme atspindys, nes apie 5–6 val. jo aktyvumas didėja, o tai mus natūraliai turi prikelti iš miego. Jeigu kortizolio pakankamai nėra – ir jaučiamės atitinkamai.

Depresyvumas, neaiškios kilmės skausmai ir uždegimai, aknė, egzemos, polinkis į žemą kraujospūdį, pūslelinę ar kitos dažnos infekcijos taip pat gali būti mažai aktyvaus kortizolio padariniai.

Jeigu hormoninį foną norite išsitirti plačiau, pažinti savo organizmą,  Endobiogenikos klinikoje galima pasidaryti kraujo tyrimus, pagal kuriuos apskaičiuojami biologiniai indeksai ir puikiai matyti visa hormonų situacija.

– Taigi išsityrę, jei norime ir rudenį gerai jaustis, o antinksčiai veikia nepakankamai aktyviai, galime sau padėti?

– Taip, žinoma. Svarbiausia – neperžengti savo ribų. Jeigu jaučiame, kad energija silpsta, kyla piktumas ar apatija, vadinasi, kūno rezervai išnaudoti ir imame į skolą. Tada tikrai ateis gyvenimo etapas su simptomais ar ligomis, kai būsime sustabdyti dar ir su palūkanomis.

Kai kūno rezervai išnaudoti ir imame į skolą, tikrai ateis gyvenimo etapas su simptomais ar ligomis, kai būsime sustabdyti dar ir su palūkanomis.

Pavyzdžiui, dažnai būna situacijų, kai visą savaitę žmogus dirba, dirba, dirba, o penktadienį staiga atsiranda sloga ir savaitgalį jis serga. Pirmadienį vėl reikia į darbą, vėl mobilizuojasi. Kaip taip atsitinka? Paaiškinimas paprastas: kai reikia adaptuotis, išsiskiria kortizolis. Jis geba slopinti uždegimą. Keturias darbo dienas žmogus išlaiko, bet nuovargis toks didelis, kad penktadienį kortizolio kiekis staigiai krinta ir tada savaitgalį serga, o pirmadienį – ir vėl mobilizuojasi. Taip ir gyvena, kol suserga kokia nors rimtesne, sunkesne liga, kai jau nebepavyksta taip greitai pasveikti.

– Ar, išsityrę hormoninį foną, galime sau padėti kokiais nors augaliniais preparatais?

– Galima stiprinti antinksčių veiklą. Žinant, kad artėja stiprus darbinis stresas, kelionė, kur reikės daug kur prisitaikyti, koks nors kitas gyvenimo iššūkis, gali pagelbėti augalai, vadinami adaptogenais. Jų pasirinkimas dabar tikrai didelis – tai migdomosios vitanijos, radiolės, juodųjų serbentų pumpurų ekstraktas ir kt. Juos vartojant tikrai galima pagerinti antinksčių veiklą, imuninės sistemos reaktyvumą.

Reikėtų išsitirti ir stebėti vitamino D kiekį kraujyje, nes šis vitaminas taip pat dalyvauja imuniniuose procesuose. Kilus ūminių uždegimų galima vartoti vitaminą C, cinką, varį. Dar – gerti arbatų, kurios gerina kasos ir kepenų veiklą, nes šie organai irgi daro labai stiprią įtaką imuniniam atsakui, – pagelbės ramunėlės, cikorijos, kraujažolės, varnalėšos.

Imuninis deficitas priklauso nuo daugelio faktorių, todėl specifiškesnes rekomendacijas nurodyti ir preparatus parinkti gali endobiogenikos specialistai. Dažnai po konsultacijų išrašomos augalinės tinktūros konkrečiam žmogui individualiai, pagal jo hormoninį foną parenkama augalų, gerinančių imunitetą.

– Paminėjote, kad imunitetas priklauso ne tik nuo antinksčių veiklos. Apie ką dar turime pagalvoti ruošdamiesi žiemai – dar sunkesniam laikui?

– Hipofizės ir antinksčių ašis reguliuojant imunitetą yra labai svarbi, bet egzistuoja ir kitų dalykų, kurie turi įtakos imuniniam atsakui. Labai svarbi ir kasos, ir kepenų veikla.

Imuniniame atsake dalyvauja ne tik imuninės ląstelės, bet ir baltymai. Baltymų organizmas gauna iš maisto medžiagų. Tam, kad įsisavintų baltymus, gerai turi veikti kasa, nes ji išskiria virškinimo fermentus į dvylikapirštę žarną ir organizmas gali tuos baltymus įsisavinti ir integruoti į įvairius procesus: audinių atsistatymą, fermentines reakcijas, komplemento ir imunoglobulinų sintezę, o pastarieji irgi sudaryti iš baltymų. Taigi baltymai patekti į organizmą turi kokybiškai. Tada kraujas su svarbiomis medžiagomis keliauja į kepenis, o kepenų viena iš pagrindinių funkcijų yra baltymų sintezė (gamyba). Visas šis procesas turi vykti sklandžiai, kad imuniteto startas būtų pakankamas.

Kepenyse yra daug Kupferio ląstelių – makrofagų. Tai ląstelės, kurios geba pastebėti kraujyje svetimas ląsteles ir jas fagocituoti – sunaikinti, o tai labai svarbi įgimto imuniteto dalis.

Kai manęs klausia patarimo, kaip padėti sau susirgus ūmine infekcija, visada akcentuoju mitybą. Mūsų imunitetas labai priklauso nuo to, ką dedame į burną. Jeigu valgysime uždegimus sukeliantį maistą – aukšto glikeminio indekso, sunkiai virškinamą – kasa apsikraus ir negalės pakankamai gerai atlikti savo darbo, tad imunitetas bus silpnesnis, nes kūno energija bus eikvojama maistui perdirbti. Jeigu valgysime gyvą, mažai termiškai apdorotą maistą, stengsimės nevalgyti miltinių produktų, maiste nebus gliuteno, kazeino (pieno baltymo), kuris irgi skatina uždegimą, ligą įveiksime lengviau, gleivių bus mažiau, jas bus lengviau atkosėti ir uždegimas praeis žymiai greičiau.

Svarbi gera kraujotaka ir limfotaka tarp minėtų organų, limfmazgių, blužnies. Ant kraujagyslių sienelių, šiuose gausiai vaskuliarizuotuose audiniuose, yra imuninių ląstelių atsargų, tad, jei kraujotaka spazmuota, jai bus sunku iškviesti jas į mūšio lauką.

– Taigi vienas patarimas – žiūrėti, ką valgome. Kiek svarbu, norint turėti stiprų imunitetą, fizinis krūvis?

– Taip pat labai svarbus, nes nuo fizinio krūvio tiesiogiai priklauso mūsų skydliaukės funkcija. Jeigu labai smarkiai fiziškai ką nors dirbame, kad atsirastų energijos, turi tinkamai funkcionuoti skydliaukė.

Tačiau, kai fizinio aktyvumo per daug, skydliaukė silpnėja, o ji yra viena iš pagrindinių imuniteto greitintojų, jo reaktyvumą skatinančių organų. Intensyviai treniruojantis ar per ilgas keliones, kai irgi reikia daug energijos, skydliaukė gali susilpnėti ir galime peršalti, atsirasti kitų sveikatos problemų, paūmėti alergijos.

Nereikia galvoti, kad sportas reikšmingai slopina skydliaukę visais atvejais. Tai labai priklauso individualiai nuo žmogaus prigimties ir kokio fizinio intensyvumo krūvį jis tuo metu gali ištverti. Vieniems rekomenduojame tik jogą ar aktyvesnius pasivaikščiojimus, kitiems tinka intensyvesnės treniruotės. Tačiau visiems fizinis aktyvumas būtinas  gerai kraujotakai ir limfotakai palaikyti, nes tada greičiau pašalinami audinių medžiagų apykaitos produktai, imuninės ląstelės gali atkeliauti iki probleminės vietos efektyviau, greičiau ir mus apginti.

– Tinkamas poilsis, kokybiškas miegas taip pat svarbūs norint turėti gerą imunitetą?

– Kokybiškas miegas – labai svarbu. Šiuolaikinėje visuomenėje dažnas linkęs vakarą laikyti atpildu sau po ilgos darbo dienos: pavakaroti, pažiūrėti filmą, paužkandžiauti ir pan. Tačiau iš tiesų laikas nuo 22 iki 2 val. nakties turi būti skirtas antinksčiams pailsėti. Yra atlikta mokslinių tyrimų, kurie lygino žmones, einančius miegoti anksčiau, nuo dešimtos valandos, ir miegančius šešias valandas, ir einančius miegoti gerokai vėliau, miegančius irgi šešias valandas. Tų, kurie eina miegoti anksčiau, sveikata ir sveikatingumas žymiai geresni.

Mat miegant išsiskiria vienas iš pagrindinių ir stipriausių nuo uždegimų saugančių hormonų – melatoninas. Jis – geriausias vaistas žmonėms, kurie turi kokių nors imuninių sutrikimų ar kurių silpnas imunitetas. Melatoninas – vienas iš hormonų, padedančių nuslopinti uždegimą. Tad eiti miegoti laiku – geras būdas padėti organizmui susibalansuoti, atsigauti ir kartu mažinti uždegimą.

– Tačiau ar visa tai, apie ką dabar kalbame, padės apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų, kurios rudenį, žiemą bene dažniausiai tampa ligų priežastimi?

– Imuninis procesas veikia kompleksiškai ir rekomendacijos nėra panacėja. Rekomendacijų sąrašą, kaip sveikatintis, būtų galima tęsti be galo. Viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus, ką jis patiria, kas jam priimtina, kiek užduočių per dieną susiplanuoja, kaip geba laikytis rekomendacijų ir pan.

Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai žmogui kelia papildomą stresą, nes jis staiga radikaliai keičia mitybą ir dėl to nervinasi, tai jo sveikatai turės prastų padarinių. Jei žmogus tiesiog natūraliai ir džiaugsmingai tai priims, nekels savo alfa simpatinės nervų sistemos nerimaudamas ir siekdamas viską kontroliuoti – poveikis bus kur kas geresnis.

Viskas yra energijos mainai. Jeigu mūsų sveikata mums svarbi ir skiriame dėmesio savo gyvensenai – bus ir rezultatas.

– Tačiau apie visa neturėtume susimąstyti tik rudenį? Tai turėtų būti gyvenimo būdas?

– Taip, jūs teisi. Tik lengva pasakyti – sunku padaryti. Juk žinome, koks dabar gyvenimo tempas, kaip norisi visur suspėti ir viską gerai atlikti. Tačiau sąmoningumas kasdienybėje turėtų būti, jeigu norime kokybiško gyvenimo. Viskas yra energijos mainai. Kam skiriame energiją ir dėmesį, ten rezultatą ir turime. Jeigu mūsų sveikata mums svarbi ir skiriame dėmesio savo gyvensenai – bus ir rezultatas.

– Tarkime, žmogus ruošiasi šaltajam metų periodui ir nusprendė, kad pats laikas grūdintis. Vėlgi – reikėjo apie tai galvoti anksčiau, jei nenorime prisidaryti problemų?

– Taip. Žinoma, dar klausimas, koks tas grūdinimasis ir kokiais būdais? Kaip minėjau, rugpjūčio–rugsėjo vidurys yra metas, kai mūsų kankorėžinė liauka gauna informacijos, kad keisis sezonas, ir nors  tiesiogiai nejaučiame, bet mūsų kūno vidinė terpė žino, kaip persitvarkyti, kad naują sezoną pasitiktų sklandžiai ir sveikai. Tad, jeigu dar šiuo laikotarpiu suteikiame kūnui kokio nors papildomo, mums neįprasto streso, tai gali ne pagerinti, o pabloginti situaciją.

Grūdintis geriausia pradėti iš anksto, idealiu atveju – vasarą, kai lėtesnis tempas, ir daryti tai palaipsniui, o ne staiga ir iš savęs spaudžiant maksimumą... Tada rudenį kūnas jau bus kažkiek tam pasiruošęs. Staiga rudenį užsiimti kūnui drastiškais grūdinimosi metodais – nelabai geras sprendimas. Geriau rudens pokyčio laikotarpiu suteikti sau daugiau erdvės, poilsio, ilgesnio miego, šviežesnio sezoninio maisto, saugančio nuo uždegimų, laiko su šeima ir apsikabinimų. Taip tikrai palaikysime gerą imuninio atsako tonusą.