Gydytojai nustebo pamatę naujus paslaugų įkainius

Valstybinė ligonių kasa (VLK) nuo sausio nusprendė sumažinti tam tikrų tyrimų įkainius.

„Jei tyrimo įkainis neatitinka sąnaudų, logiška, kad tyrimas neskiriamas“, – neslėpė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos vadovė Auristida Gerliakienė.

Be to, įkainis sumažintas širdies nepakankamumo, hepatito C ir cukrinio diabeto tyrimams.

„Renkant informaciją iš gydymo įstaigų apie tyrimų kainas, buvo konstatuota, kad šiuo metu tyrimai kainuoja pigiau, nei buvo mokama“, – teigė VLK Direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Įstaigos, kurios pačios atlieka tyrimus, jų sąnaudos brangesnės nei įkainiai, kuriuos apmoka Ligonių kasos. Įstaigos elgsis skirtingai, t. y. vienos ribos, o kitos leis“, – tvirtino Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva.

„Mikrobiologiniai pasėliai įvertinti niekine suma – neigiamas pasėlis 5 eurai, kai jo savikaina nuo 6 iki 46 eurų. Tai gaunasi nuostolinga paslauga“, – aiškino Naujamiesčio sveikatos priežiūros centro vedėjas Irmantas Aleksa.

Anot medikų, tikėtina, kad cukrinio diabeto kontrolė pablogės.

„Jei įstaigos nebus skatinamos, tikėtina, kad jos priims principą nekviesti pacientų aktyviai“, – tikino A. Astafjeva.

Tiesa, Valstybinė ligonių kasa teigė, kad už gerą cukrinio diabeto priežiūrą įstaigoms bus skiriamas papildomas finansavimas – 6 mln. eurų. Nuostolių dėl kelių apkarpytų įkainių esą nepajus nei įstaigos, nei pacientai. Be to, sakė, kad pinigus įstaigos gaus, tik kita forma.

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

„Tos pačios lėšos, t. y. daugiau nei 9 mln. eurų, numatyta, kad įstaigoms bus atiduodamos per prirašyto gyventojo kainos didinimą“, – sakė T. Golubajeva.

„Labai tikimės, kad Sveikatos apsaugos ministerija savo nuožiūra inicijuos pakeitimus ir konsultacijas“, – neslėpė I. Aleksa.

Tiesa, gydytojų bendruomenė abejojo ne tik dėl pacientų gerovės, bet ir dėl savo. Svarstė, ar bus žadėti didesni atlyginimai.

„Nėra realu, turėti tokius lūkesčius, nes tam reikia pinigų“, – teigė A. Gerliakienė.

Šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondą sudaro 4,3 mlrd. eurų. Pernai jis siekė 3,9 mlrd. eurų.

Turint daugiau pinigų, nuo sausio šeimos gydytojai skirs daugiau tyrimų. Tarp jų – B12, folio rūgšties, vitamino D. Preliminariais skaičiavimais, naujiems tyrimams, per metus prireiks per 7 mln. eurų.

„Biudžetas galės augti sparčiau, jei valstybė padidins įmokas už valstybės draudžiamuosius“, – aiškino T. Golubajeva.

Padidėjęs fondas reiškia, kad šiemet padidėjo ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pokyčius lėmė auganti minimali alga.