Išduoda simptomai

Pasak gydytojų, skysčių trūkumas pasireiškia įvairiais signalais – svarbiausia juos pastebėti. „Troškulys yra aiškiausiai jaučiamas ir pirmasis signalas, kurį reikėtų patenkinti norint išvengti dehidratacijos – skysčių netekimo. Tačiau kartais apsigauname ir galvojame, kad norime valgyti, nors iš tiesų mūsų organizmas jaučia troškulį, o ne alkį“, – paaiškino A. Misiūtė.

Pasak medikės, trūkstant skysčių atsiranda tokių simptomų kaip sumažėjęs kraujospūdis, padažnėjęs širdies plakimas. Žmogaus širdis susitraukia dažniau – taip organizmas kompensuoja kraujagyslėmis varinėjamų skysčių trūkumą. Jei dar prisideda elektrolitų – kalio ir magnio – stoka, širdis gali pradėti šokinėti įvairiausiais ritmais.

A. Misiūtės teigimu, organizme sumažėjus skysčių, gali būti jaučiamas nuovargis, mieguistumas, suprastėja koncentracija, neretai skauda ar svaigsta galva. Šie simptomai gali būti susiję ir su sumažėjusiu kraujospūdžiu, nepakankamu elektrolitų kiekiu, todėl, prieš skubant vartoti skausmo malšinamuosius vaistus, reikėtų išgerti stiklinę vandens.

„Sumažėjęs ir tamsus šlapimas taip pat gali signalizuoti apie vandens trūkumą. Suaugusiesiems šlapintis normalu bent keturis kartus per dieną, o šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvas ir skaidrus. Be to, šis kriterijus tinka įvertinti ir kūdikių skysčių netekimą – pagal tai, kaip dažnai reikia keisti sauskelnes ir kiek pilnos jos yra. Mamos ir tėčiai dažniausiai pastebi skirtumus“, – paaiškino šeimos gydytoja.

Anot jos, skysčių trūkumą išduoda virškinimo sutrikimai, užkietėję viduriai. Nereikėtų ignoruoti ir raumenų spazmų, sąnarių skausmo ar dažnai pasikartojančio mėšlungio, nes prakaituojant netenkama daug elektrolitų. Svarbu ne tik gerti pakankamai vandens, bet ir vartoti daugiau žalių, termiškai neapdorotų daržovių. Jeigu spazmai labai intensyvūs, gydytoja pataria pagulėti vonioje su druskomis.

Išsausėjusi burna, nemalonus jos kvapas, sausa oda, sutrūkinėjusios lūpos, išsausėję plaukai ar užsikimšusios poros – visa tai yra nemalonūs vandens trūkumo padariniai ne tik sveikatai, bet ir grožiui. „Organizmui netekus daug skysčių, suimta odos raukšlė gali taip ir likti neišsilyginusi, sausesnė oda gali pleiskanoti, niežtėti“, – akcentavo A. Misiūtė.

Gali paveikti nuotaiką

Ilgalaikis skysčių trūkumas gali turėti rimtų padarinių tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Jeigu skysčių organizmui trūksta ilgą laiką, gali sutrikti įvairių organų veikla.

Trūkstant skysčių, itin suprastėja vyresnio amžiaus suaugusiųjų pažintinės funkcijos, o jauniems suaugusiesiems skysčių trūkumas lemia nuotaikų svyravimus.

Anot gydytojos, žmonės gali jaustis dirglūs, greičiau susierzinti, sumažėja jų energijos lygis, gebėjimas susikaupti. „Gali būti pastebimas didesnis nerimas ir įtampa, sumažėjusi koncentracija, dėmesys, pažintinės funkcijos“, – sakė A.Misiūtė.

Kaip paaiškino gydytoja, trūkstant skysčių, organizme daugėja toksinų ir rūgštinių medžiagų, kurios šalinamos tiek su šlapimu, tiek su prakaitu, tad susidaro palanki terpė bakterijoms, nusilpsta imunitetas.

Jei netenkama daug skysčių ir jie neatkuriami, gali skaudėti pilvą, sutrikti virškinimas, prasidėti nervų sistemos disfunkcija, odos problemos, sutrikti širdies ir kraujagyslių sistemos, atsirasti kraujospūdžio pokyčių, padidėti kraujo klampumas, kilti širdies ligų ir insulto rizika.

Stebėti kūno ženklus

Tikriausiai daugelis yra girdėję terminą „dehidratacija“, tačiau ne visada tarp vandens trūkumo ir dehidratacijos galima dėti lygybės ženklą. Pasak gydytojos, šis terminas apibūdina būklę, kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei gauna.

„Dehidratacija yra būklė, kai vandens kiekis organizme yra nepakankamas, kad kūnas tinkamai funkcionuotų. Troškulį suaugę žmonės pajaučia netekę 1–2 proc., arba 300–400 ml, organizmo skysčių“, – sakė medikė.

Tiesa, kaip paaiškino gydytoja, yra skirtingi dehidratacijos lygiai, kurie apibrėžiami pagal vandens praradimo procentinę dalį nuo kūno svorio, – lengvas, vidutinis ir sunkus. Lengvą dehidratacijos formą nesunku atkurti vartojant skysčius, tačiau, esant sunkiai dehidratacijos formai, kai organizmas netenka daugiau nei 10 proc. vandens nuo kūno svorio, iškyla pavojus gyvybei, ši forma ypač pavojinga vaikams. Sunki dehidratacijos forma suaugusiesiems gali pasireikšti kraujospūdžio sumažėjimu, širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamumu, sąmonės pakitimu, delyru ar sąmonės praradimu.

Kai kurie žmonės turėtų būti ypač atsargūs ir stebėti kūno siunčiamus ženklus. Į šią kategoriją patenka sportuojantys žmonės, daug laiko leidžiantys ar dirbantys lauke, sergantys kai kurioms ligomis, pavyzdžiui, diabetu, inkstų ar virškinimo ligomis, vartojantys tam tikrus vaistus. Svarbu stebėti ir vaikus, ypač – kūdikius, nes jų temperatūros reguliacija dar ne iki galo išsivysčiusi. Jautrūs dehidratacijai yra ir vyresnio amžiaus žmonės.

Kada kreiptis į medikus?

„Skysčių galima netekti įvairiais būdais: karščiuojant, vemiant ir viduriuojant, perkaitus, tad svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis pagalbos į medikus“, – pabrėžė šeimos gydytoja A. Misiūtė. Anot jos, kreiptis į medikus reikėtų, jei:

■ vemiama ilgiau nei parą;

■ kūno temperatūra pakyla virš +38 °C ir nepavyksta vaistais sumažinti jos ilgiau nei 5 valandoms;

■ viduriavimas trunka ilgiau nei 2 dienas;

■ pastebimas staigus svorio kritimas;

■ šlapimo išsiskyrimas reikšmingai sumažėja per 12 valandų laikotarpį;

■ atsiranda didelis silpnumas;

■ žmogus tampa lėtas, judesiai netikslūs;

■ kalba – neaiški ir nesuderinta;

■ žmogus sumišęs, sutrikęs ir praranda orientaciją aplinkoje.