Pereiti į pagrindinį turinį

Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

2022-11-16 08:05
DMN inf.

Po Lietuvą sukrėtusios, kaip įtariama, depresija po gimdymo sirgusios jaunos moters ir naujagimio žūties daugiau dėmesio imta skirti šiai ligai. Tačiau medikai pastebi, kad vis dar ne visi žinome, kaip atpažinti džiaugsmą gimus kūdikiui aptemdančią ligą.

Požymiai: jei po gimdymo praėjus pusantro–trims mėnesiams moteriai nepraeina nerimas, liūdesys, baimė, įtariama depresija.
Požymiai: jei po gimdymo praėjus pusantro–trims mėnesiams moteriai nepraeina nerimas, liūdesys, baimė, įtariama depresija. / freepik.com nuotr.

Padaugėjo per pandemiją

„Apie depresiją po gimdymo vis dar kalbama per tyliai“, – sako šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė.

Mama tapusiai moteriai gali būti sunku užmegzti ryšį su kūdikiu, rūpestis juo pasunkėja ir jaučiant nuolatinį nuovargį. Šeimos gydytoja S.Liubinskienė sako, kad dalis gimdyvių net neįtaria turinčios problemų, jų nepripažįsta ir gėdijasi, o tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek vaikeliui, ir pastebi, kad depresijos po gimdymo atvejų itin padaugėjo COVID-19 pandemijos metu.

„Liūdesį po gimdymo (angl. baby blues) jaučia beveik 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis jas dažniau nei įprastai kankina nerimo jausmas, apima liūdesys, baimė, jaučiama staigi nuotaikų kaita, būna sunku sukoncentruoti dėmesį, susiduriama su apetito pokyčiais. Šie simptomai dažniausiai savaime praeina per dvi tris savaites po gimdymo, tačiau jeigu tęsiasi ilgesnį laiką ar trukdo atlikti kasdienes funkcijas, moteriai pradedama įtarti depresija. Tai vidutinio sunkumo ar sunki depresija, kuri pasireiškia laikotarpiu po gimdymo“, – pasakoja S.Liubinskienė.

Būdingi simptomai

Depresija po gimdymo sergančioms moterims būdinga nemiga ar padidėjęs mieguistumas, energijos ir motyvacijos stoka, staigūs nuotaikų svyravimai, didelis bendras nuovargis, išsekimas, iki tol buvusių interesų ir džiaugsmo praradimas, verkimas be priežasties, kūno svorio ir apetito pokyčiai, jaučiami galvos, pilvo ar raumenų skausmai. Motinoms taip pat būna sunku vienoms priimti sprendimus, susikaupti, joms sutrinka atmintis.

Šeimos gydytoja pažymi, kad moterys šiuo laikotarpiu jaučia stiprų kaltės, liūdesio, nevisavertiškumo, baimės ir gėdos jausmą. Dėl to jos dažnai neigia savo simptomus ir nepripažįsta, kad savo kūdikiui jaučia abejingumą, juo nesidomi ar nesirūpina, nepatenkina jo poreikių, joms sunku užmegzti artimą ryšį su vaiku.

„Nuo depresijos po gimdymo kenčiančios motinos dažnai atitolsta nuo savo šeimos narių, vengia artimųjų ar draugų, tampa labai savikritiškos, joms dažniau pasireiškia pykčio ar įsiūčio priepuoliai. Ne paslaptis, kad sergant depresija po gimdymo sustiprėja ir įkyrios mintys, skatinančios žaloti save arba kūdikį, kurios laikui bėgant gali peraugti ir į realius ketinimus“, – teigia S.Liubinskienė.

Lemia daug priežasčių

Depresijos po gimdymo priežastys iki galo neaiškios. Manoma, kad prastėjančią neseniai pagimdžiusios moters būklę gali lemti tiek jos organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai, tiek genetiniai faktoriai, psichologiniai, socialiniai ir išoriniai veiksniai.

Pavyzdžiui, paskatinti depresiją po gimdymo gali miego stoka, nuovargis, taip pat pašliję santykiai su partneriu ar šeimos nariais, patiriamas fizinis ar psichologinis smurtas, finansinės problemos. Didesnę tikimybę susirgti turi ir jaunesnės kaip 20 metų moterys, kurios turi žalingų gyvenimo būdo įpročių, ar tos moterys, kurios praeityje turėjo psichikos sutrikimų.

Dažniau depresija po gimdymo pasireiškia toms moterims, kurių nėštumas nebuvo planuotas ar dėl jo buvo stipriai dvejojama. Dažniau suserga ir tos, kurios nemaitina kūdikio krūtimi, kurių gimdymas buvo sudėtingas.

„Pastebėta, kad dažniau depresija po gimdymo pasireiškia toms moterims, kurių nėštumas nebuvo planuotas ar dėl jo buvo stipriai dvejojama. Be to, dažniau suserga ir tos, kurios nemaitina kūdikio krūtimi, kurių gimdymas buvo sudėtingas: jo metu atliktas cezario pjūvis ar buvo iškilusi rizika gimdyvės ar kūdikio sveikatai ar gyvybei, gimusiam kūdikiui nustačius sveikatos problemų, vaikeliui gimus anksčiau numatyto termino ar jo visiškai netekus“, – pasakoja gydytoja.

Gali užsitęsti

Depresija po gimdymo diagnozuojama pasikalbėjus su paciente, įvertinus jos psichinę būseną. Diagnozuojant sutrikimą apklausiami ir moters aplinkos žmonės, kurie gali objektyviau papasakoti apie jos jaučiamus depresijos simptomus.

„Pokalbiai su šeimos nariais būtini, nes gimdyvės gali pačios laiku neatpažinti ligos simptomų ar juos neigti. Be to, pastebėti pirmuosius depresijos požymius gali būti sudėtinga ir dėl to, kad jie kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingu laikotarpiu, dažniausiai po gimdymo praėjus pusantro–trims mėnesiams. Tiesa, kiek sunkiau yra pasakyti, kiek laiko gali tęstis tokia būklė“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Ligos trukmė priklauso tiek nuo pacientės būklės ir depresijos sunkumo, tiek nuo jos gydymo, kurio taktika kiekvieną kartą parenkama individualiai, pasitelkiant psichoterapiją ir / arba medikamentinį gydymą. Gydant lengvesnes depresijos formas, pacientės būklė gali pagerėti jau po poros savaičių, kitais atvejais – po keleto mėnesių. Jeigu sutrikimas labiau pažengęs, jį gydyti yra sudėtingiau – tai gali trukti ir pusę metų ar ilgiau, o moteriai gali prireikti gydymo ligoninėje.

Pavojinga mamai ir kūdikiui

S.Liubinskienė perspėja, kad negydoma depresija po gimdymo gali užsitęsti ir kartotis, tapti gydymui atsparia ilgalaike būkle, kuriai suvaldyti gali prireikti keleto mėnesių ar net metų.

„Nepradėta laiku gydyti depresija stipriai paveikia mamos gebėjimą pasirūpinti tiek savimi, tiek vaiku. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, todėl gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida, pasireikšti augimo sutrikimų. Net jeigu šiuo metu mamai ar aplinkiniams neatrodo, kad tokia motinos būklė yra pavojinga mažyliui, neigiamų padarinių gali išryškėti vaikui paaugus“, – aiškina gydytoja.

Negydoma depresija po gimdymo gali progresuoti iki sunkesnių psichiatrinių būklių, pavyzdžiui, savižudiškų ketinimų. Laikotarpiu po gimdymo gali paaštrėti ir kitos anksčiau moterį varginusios psichikos ligos.

„Pogimdyminė psichozė yra retesnė nei depresija, toks sutrikimas yra kur kas pavojingesnis. Pacientei gali atsirasti haliucinacijų, kliedesių, sutrikti mąstymas, pasireikšti neadekvačios emocijos, dezorientuotas elgesys, kankinti nemiga, nerimas, moteris gali būti agresyvi, dirgli, tačiau kartu nekreipti dėmesio į savo būklę. Pogimdyminė psichozė dažniausiai ištinka per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, ją reikia skubiai diagnozuoti ir gydyti. Kita problema – negydant depresijos po gimdymo, moterims taip pat gali išsivystyti psichozė – nuo jos neapsaugotos ir tos, kurios nesirgo psichikos ligomis“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Kalbama per tyliai

S.Liubinskienė pastebi, kad pastaruoju metu apie depresiją po gimdymo kalbama daugiau ir atviriau, tačiau priduria, kad tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nežinomas. Pasak šeimos gydytojos, moterys vengia kalbėti apie patiriamus jausmus, jaučia kaltę ir gėdą, nes nesugeba ar nemoka džiaugtis vaiko gimimu.

„Riziką susirgti depresija po gimdymo žymiai sumažina artimi santykiai šeimoje, turima pagalba ir nuolat jaučiama artimiausių žmonių, ypač partnerio, kūdikio tėčio parama. Jų užduotis – paskatinti moteris kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir gauti reikiamą pagalbą tiek nėštumo, tiek ankstyvuoju tėvystės laikotarpiu“, – akcentuoja gydytoja.

Jos teigimu, dažnai neįvertinama, kad gimus kūdikiui emocinė parama yra reikalinga ir vyrams. „Vyrų būklė artimai susijusi su jų vaiko mamos sveikata, todėl, depresijai užsitęsus, ja gali susirgti ir tėčiai – jie neretai jaučiasi nereikalingi, tarsi šešėlyje ar neatranda savo vaidmens šeimoje“, – įspėja S.Liubinskienė.

Psichologinė pagalba ir emocinė parama
Organizacija Kontaktai
Pagalbos moterims linija

Telefonu 8 800 66366 (visą parą)

El. paštu [email protected]

Jaunimo linija

Telefonu (visą parą) 8 800 28888.

Pokalbiai internetu

Pagalba el. paštu

Vilties linija

Telefonu (visą parą) 116 123

El. paštu [email protected] 

Tėvų linija Telefonu darbo dienomis (nuo 17.00 iki 21.00) 8 800 90012
Bendrakeleiviai

El. paštu [email protected]

Telefonu 8 617 53501

Vaikų linija Telefonu (nuo 11.00 iki 21.00) 116 111
Specializuotų pagalbos centrų (SPC) sąrašas
Savivaldybė Organizacija Kontaktai
Akmenės raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Alytaus m. ir raj. Alytaus miesto moterų krizių centras

8 645 45 287

[email protected]

Anykščių raj. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras

8 615 45 464

[email protected]

Birštono raj. Moterų teisių asociacija

8 603 89 833

[email protected]

Biržų raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Druskininkų raj. Alytaus miesto moterų krizių centras

8 645 45 287

[email protected]

Elektrėnų raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Ignalinos raj. Visagino šeimos krizių centras

8 699 20 069

8 686 60 657

[email protected]

Jonavos raj. Moters pagalba moteriai

8 618 40 044

[email protected]

Joniškio raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Jurbarko raj. Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras

(8 446) 61 565

8 616 55877

[email protected]

Kaišiadorių raj. Moterų teisių asociacija

8 603 89 833

[email protected]

Kalvarijos raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras

8 679 31 930

[email protected]

Kauno raj. Moterų teisių asociacija

8 603 89 833

[email protected]

Kazlų Rūdos raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Kelmės raj. Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras

(8 446) 61 565

8 616 55877

[email protected]

Kėdainių raj. Moters pagalba moteriai

8 618 40 044

[email protected]

Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

(8 46) 350 099

8 650 60 094

[email protected]

Klaipėdos raj. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras

(8 445) 78 024

8 605 82 331

[email protected]

Kretingos raj. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras

(8 445) 78 024

8 605 82 331

[email protected]

Kupiškio raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Lazdijų raj. Alytaus miesto moterų krizių centras

8 645 45 287

[email protected]

Marijampolės raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Mažeikių raj. Telšių krizių centras

(8 444) 74 282

8 609 02 636

8 682 29 459

[email protected]

Molėtų raj. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras

8 615 45 464

[email protected]

Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

(8 46) 350 099

8 650 60 094

[email protected]

Pagėgių raj. Koordinacinis centras „Gilė“

8 610 10 715

[email protected]

Pakruojo raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

(8 46) 350 099

8 650 60 094

[email protected]

Panevėžio m. ir raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Pasvalio raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Plungės raj. Telšių krizių centras

(8 444) 74 282

8 609 02 636

8 682 29 459

[email protected]

Prienų raj. Moterų teisių asociacija

8 603 89 833

[email protected]

Radviliškio raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Raseinių raj. Raseinių krizių centras

8 657 87 475

[email protected]

Rietavo raj. Telšių krizių centras

(8 444) 74 282

8 609 02 636

8 682 29 459

[email protected]

Rokiškio raj. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius

8 699 86 866

[email protected]

Skuodo raj. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras

(8 445) 78 024

8 605 82 331

[email protected]

Šakių raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Šalčininkų raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Šiaulių m. ir raj. Moterų veiklos informacijos centras

8 652 24 232

[email protected]

Šilalės raj. Koordinacinis centras „Gilė“

8 610 10 715

[email protected]

Šilutės raj. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras

(8 445) 78 024

8 605 82 331

[email protected]

Širvintų raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Švenčionių raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Tauragės raj. Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras

(8 446) 61 565

8 616 55877

[email protected]

Telšių raj. Telšių krizių centras

(8 444) 74 282

8 609 02 636

8 682 29 459

[email protected]

Trakų raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Ukmergės raj. Moters pagalba moteriai

8 618 40 044

[email protected]

Utenos raj Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras

8 615 45 464

[email protected]

Vilkaviškio raj. Marijampolės apskrities moterų veiklos centras

(8 343) 59 525

8 633 55 007

[email protected]

Vilniaus m. Vilniaus moterų namai

(85) 2616380;

(85) 2696391;

(85) 2465555

[email protected]

Vilniaus m. ir raj. Moterų informacijos centras

(85) 262 9003

8 65095 216

[email protected]

Visagino raj. Visagino šeimos krizių centras

8 699 20 069

8 686 60 657

[email protected]

Varėnos raj. Alytaus miesto moterų krizių centras

8 645 45 287

[email protected]

Zarasų raj. Visagino šeimos krizių centras

8 699 20 069

8 686 60 657

[email protected]

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų