Miško takelių pakraščiuose

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų lapuočių miškuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai informuoja, kad dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Erkių galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose, – juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų ir šakų.

Žmonės erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną, jo produktus.

Erkės dažniausiai įsisiurbia ilsintis, nes, judant raumenims, joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Geriausiai apsaugo skiepai

Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja trys skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Skiepijantis įprasta schema – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, skiriasi, bet dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus trejiems metams po trečios erkinio encefalito dozės. Skiepijantis pagal pagreitintą schemą nuo erkinio encefalito, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 7–14 dienų intervalu, trečioji – praėjus 21 dienai arba 5–12 mėnesių po antrosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus pagal pagreitintą schemą, pirmoji sustiprinamoji erkinio encefalito dozė turi būti įskiepijama praėjus 12–18 mėnesių arba po trejų metų, priklausomai nuo vakcinos gamintojo.

Svarbu nepamiršti, kad erkinio encefalito įgytas imunitetas pasiskiepijus pagal bet kurią schemą su laiku linkęs išblėsti, todėl jį reikia nuolat palaikyti ir toliau skiepijantis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus pasiskiepyti reikėtų kas 3–5 metus.

Nuo Laimo ligos, babeziozės ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis, kad erkės neįsisiurbtų.

Kaip ištraukti erkę?

NVSC vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė pataria, kaip išvengti erkės įsisiurbimo: vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Periodiškai apžiūrėkite drabužius ir kūną – ar jais neropoja erkė. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastų, kirkšnies sritis, kojas, liemenį, kaklą, galvą.

Poilsiui ir norėdami apžiūrėti, ar neįsisiurbė erkė, pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia ilsintis, nes, judant raumenims, joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų, tikėtina, paklius į organizmą. Aptiktą įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu, tiesiu judesiu ištraukti, išvengiant erkės suspaudimo, sukiojimo, tampymo. Paskui įkandimo vietą dezinfekuokite – nuplaukite su muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.

Nepamirškite apie žolėje tykančius pavojus ir keliaudami į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur.