„Deja, viešasis transportas pernelyg dažnai stigmatizuojamas be tvirtų argumentų ar tyrimų“, – sako L. Skardžiukas.

Jis pabrėžia, kad nuo krizės pradžios įmonėje apsaugos nuo COVID-19 problema sprendžiama labai rimtai.

„Autobusus dezinfekuojame kruopščiai išpurkšdami saloną dezinfekciniu skysčiu. Įrengėme dezinfekcinio skysčio dozatorius, vairuotojams suteikėme visas reikalingas apsaugos priemones. Be visų rekomenduojamų priemonių, įsigijome ir dezinfekcinio rūko sistemas, kuriomis papildomai dezinfekuojame tiek autobusus, tiek visas įmonės administracines bei viešas patalpas“, – sakė „Kautros“ generalinis direktorius, pridėdamas, kad tarptautiniu mastu atliktų tyrimų rezultatas yra tas pats: transporto priemonės nėra padidintos infekcijos rizikos šaltinis.

COVID-19 krizė parodė, koks svarbus yra keleivinis transportas, norint užtikrinti susisiekimą ir pagrindinių paslaugų tęstinumą. Šalyje įvedus karantiną ir drastiškai sumažėjus keleivių skaičiui, keleivinio susisiekimo rinką sukrėtė smūgis. Vežėjai buvo priversti sumažinti reisų skaičių, kad išlaikytų būtinojo susisiekimo tinklą.

Nepaisant mokslinių įrodymų trūkumo, visame pasaulyje buvo įvesti įvairūs ribojimai keleiviniame transporte, žmonės raginami vengti viešojo transporto ir keliauti automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis. Tai paveikė žmonių elgesį, rizikos suvokimą viešosiose erdvėse, įskaitant iš viešąjį transportą, rašo „UITP” tarptautinė viešojo transporto asociacija.

Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) teigimu, surinkta užtektinai įrodymų, kad tinkamai rūpinantis higiena autobusuose, rizika užsikrėsti koronavirusu autobuse – labai maža. Naudojant visas rekomenduojamas higienos priemones, kelionės autobusu yra vienas saugiausių judėjimo būdų miestuose bei tarp miestų.

Prancūzijos sveikatos informacijos instituto „Sante Publique France“ duomenimis, tik 1,2 proc. COVID-19 užsikrėtimų šalyje siejama su kelionėmis autobusais, kai dauguma – 24,9 proc. – darbo vietose, 19,5 proc. mokyklose ir universitetuose, 11 proc. sveikatos priežiūros įstaigose, 11 proc. viešuose susibūrimuose bei 7 proc. privačiose šeimos šventėse.

Savo tyrimus apie COVID-19 plitimą pristatė ir lėktuvų gamintojai „Airbus“, „Boeing” ir „Embraer“. Tarptautinė oro transporto asociacijos (IATA) pranešime reziumuodama šių tyrimų rezultatus teigė, kad COVID-19 perdavimo rizika lėktuvų salonuose yra labai maža.

„Minimali rizika užsikrėsti keliaujant išlieka, tačiau iš viso nuo pandemijos pradžios oro transportu keliavo 1,2 milijardo keleivių, iš jų tik 44 užsikrėtimo atvejai nustatyti lėktuvuose – tokia rizika užsikrėsti virusu yra tas pats, kaip būti nutrenkto žaibu“, – teigė Alexandre de Juniac, IATA generalinis direktorius.