Nustatė antrą stadiją

66-erių J. Rakauskas kepenų vėžio diagnozę išgirdo atsitiktinai prieš penkerius metus: papietavęs vyras pajuto tokius smarkius skausmus, kad tęsti darbų nebegalėjo. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad jis serga II stadijos kepenų vėžiu. Vilniečiui Nacionaliniame vėžio institute (NVI) buvo atlikta operacijų, taikytas gydymas abliacija – navikus naikinant šalčiu arba karščiu. Vyras sako besijaučiantis gerai ir po trumpo vizito NVI palatoje jau planuoja būsimus darbus.

J. Rakauskas prisiminė laiką prieš penkerius metus, kai pasireiškė ligos simptomai.

„Dirbau pas ūkininką, jis mane pavaišino charčio sriuba. Užvalgius toks dieglys smogė – ir į šoną, ir į petį, išpylė prakaitas... Esu santechnikas, net įrankių į rankas paimti negalėjau. Mane nuvežė į artimiausią ligoninę. Pastatė lašelinę, suleido vaistų, pasijutau gerai. Sakau: viskas, aš sveikas, niekur daugiau neisiu. Tačiau dukra liepė eiti pas gydytoją. O aš 40 metų nebuvęs... Kai kreipiausi į gydytoją, atliko kraujo tyrimus, echoskopiją. Paaiškėjo, kad man – II stadijos kepenų vėžys. Iš viso  buvo atliktos trys kepenų operacijos. Vėliau kepenyse  atsirado ir mažų augliukų. Atliko abliacijas. Pas gydytoją turiu lankytis kas kelis mėnesius. Dabar ir vėl lankiausi NVI, nes atsirado mažas augliukas ir reikėjo atlikti abliaciją. Trečiadienį atliko procedūrą, penktadienį išrašė iš ligoninės, o pirmadienį jau ėjau į darbą. Apetitas geras, tik reikia atidžiau rinktis maistą, esu fiziškai aktyvus“, – savo ligos istoriją pasakoja J. Rakauskas.

Mantas Trakymas / Asmeninio archyvo nuotr.

Navikai vis atsinaujina

Anot abliacijas šiam pacientui atlikusio NVI gydytojo radiologo dr. Manto Trakymo, Jonas jau šeštus metus yra stebimas dėl atsinaujinančių navikų kepenyse.

„Pacientas neserga kepenų ciroze, bet jo kepenyse išsivystė 13 cm navikas. Pirminis kepenų vėžys jam nustatytas, kai atsirado simptomų. NVI pacientui kartu su naviku buvo pašalinta pusė kepenų. Po kelių mėnesių pastebėta naujų židinių kepenyse. Kadangi navikai buvo nedideli, pacientui atliktos abliacijos. Teko šalinti tulžies pūslę, kurioje buvo navikas, ir atlikti krioabliaciją kepenyse. Navikas buvo sunaikintas sėkmingai, tąkart liga neatsinaujino. Mažų navikų vis atsiranda, todėl  periodiškai atliekame abliacijas. Po visų gydymo procedūrų liko apie ketvirtadalis kepenų, bet, kadangi Jonas neserga kepenų ciroze, jis jaučiasi puikiai, sėkmingai gyvena, dirba“, – komentuoja M. Trakymas.

Anot gydytojo radiologo, pirminis kepenų vėžys dažniausiai vystosi cirozės pažeistose kepenyse. Tačiau pasitaiko ir tokių, kaip Jono, atvejų, kai pacientas kepenų ciroze neserga, tačiau vis tiek suserga minėta onkologine liga.

„Kepenų ciroze sergantys pacientai turi būti stebimi dėl galimos vėžio rizikos – jiems kas pusę metų turi būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Tai reikalinga todėl, kad, jei pacientui išsivysto vėžys, jį būtų galima diagnozuoti ankstyvose stadijose. Kuo anksčiau nustatomas vėžys – tuo efektyvesnių gydymo rezultatų galima tikėtis“, – pasakoja M. Trakymas.

Buvo sutrikęs virškinimas

62 metų Rimos atvejis kiek kitoks. Moteris serga kita onkologine liga – neuroendokrinine plonosios žarnos karcinoma, kuri metastazavo į kepenis. Vilnietė pasakoja kurį laiką jutusi skrandžio skausmų, tačiau pas gydytoją neskubėjusi – gerdavusi virškinimą gerinančių vaistų. Vis dėlto vieną dieną pajuto smarkų, į nugarą plintantį skausmą ir kreipėsi į gydytojus. „Atrodė, kad esu sveika, nieko blogo nejaučiau. Tik kartais paskaudėdavo skrandį. Išgerdavau vaistų virškinimui gerinti ir pagerėdavo, todėl visada maniau, kad turiu skrandžio bėdų. Liepą mane ištiko skausmo priepuolis, skausmas iš skrandžio išplito į nugarą, negalėjau net atsigulti ant jos. Naktimis sėdėdavau arba vaikščiodavau. Netrukus buvo atlikta magnetinio rezonanso tomografija, vėliau atvykau gydytis į NVI“, – pasakoja Rima.

NVI moteriai atliktos operacijos ir metastazių kepenyse abliacijos. „Pacientė serga neuroendokrinine plonosios žarnos karcinoma, metastazavusia į kepenis. Šios ligos optimalus gydymas – lokalių navikinių darinių šalinimas. Problema, kad navikas buvo žarnoje, o abiejose kepenų skiltyse – metastazės. Iš viso aptikome iki 30 įvairaus dydžio (0,3–2 cm) darinių. Pacientę nuspręsta gydyti derinant chirugiją ir abliacijas. Jai pašalinta plonosios žarnos dalis su naviku. Buvo pašalinta ir dalis kepenų su metastazėmis. Likusios metastazės sunaikintos taikant abliaciją mikrobangomis. Pacientė pasveiko po operacijos be didesnių komplikacijų“, – komentuoja NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stratilatovas.

„Metastazių vieta priklauso nuo pirminio vėžio lokalizacijos. Dažniausiai vėžys į kepenis metastazuoja sergant storosios žarnos vėžiu. Metastazės gali būti pavienės ir daugybinės, įvairaus dydžio. Sprendžiame, kuriuos navikus lengviau pašalinti: didesnius galima operuoti, mažesnius – sunaikinti abliaciniu būdu. Jei navikai arti kraujagyslių, tulžies latakų, galima papildomai taikyti ir radioterapiją, elektrochemoterapiją“, – komentuoja M. Trakymas.

Rima linki visiems būti atidiems savo sveikatai ir į negalavimus nenumoti ranka. „Niekada negalvojau, kad susirgsiu. Reikia būti labai atidžiam, tikrinti kiekvieną spuogelį. Mano šeimoje vėžiu niekas nesirgo, niekada nerūkiau, negėriau alkoholio... Visiems reikia tikrintis, dažniau tirtis kraują“, – Rima pataria sveikata rūpintis ir tada, kai nieko blogo nejaučiame.

Hospitalizacija – neilga

Kepenų vėžys diagnozuojamas atsižvelgiant į paciento nusiskundimus. Atliekami ultragarso ar kiti radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija), taip pat reikalingas morfologinis patvirtinimas.

„Ankstyvoje stadijoje simptomų žmogus nejaučia, tokiais atvejais kepenų vėžys dažniausiai diagnozuojamas atsitiktinai. Todėl labai svarbu tikrintis. Vėlesnėse stadijose pacientui gali išsivystyti gelta, atsirasti skausmų. Kepenų vėžio gydymo taktika labai priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvose ligos stadijose dažniausiai pakanka lokalių gydymo būdų, vėliau tenka derinti įvairius gydymo metodus. Kepenys –  organas, kuris atsinaujina, todėl funkcijai palaikyti pakanka palikti 30 proc. funkcionuojančių kepenų, Taigi, teoriškai per operaciją galima pašalinti iki 70 proc. sveikų kepenų. Priklausomai nuo ligos eigos, šie dydžiai gali skirtis. Paciento hospitalizacijos laikas priklauso nuo operacijos apimties, pašalinto kepenų segmento dydžio, komplikacijų. Esant normaliai eigai, hospitalizacija trunka 8–12 dienų“, – komentuoja E. Stratilatovas.

Anot mediko, sėkmingo kepenų vėžio gydymo galimybes didina gydytojų chirurgų ir intervencinių radiologų bendradarbiavimas. „Bendradarbiaujant šių dviejų specialybių gydytojams atsiranda platesnių galimybių gydyti kepenų navikus, galima paruošti kepenis didesnei operacijai (užauginti kepenis). Be to, galima ne tik pašalinti didesnius navikus, bet ir abliacija sunaikinti mažus darinius, taip išsaugant didesnę funkcionuojančią kepenų dalį. Galima suplanuoti daugybinių navikų gydymą etapais“, – vardija E. Stratilatovas.

Jam antrina M. Trakymas: NVI paciento gydymą planuoja daugiadalykė specialistų komanda, tai leidžia suplanuoti efektyviausią gydymo taktiką.

„NVI turi labai stiprią įvairių disciplinų specialistų komandą: chirurgų, chemoterapeutų, radioterapeutų, intervecinių radiologų. Tai leidžia pasirinkti nebūtinai standartinius gydymo sprendimus. Kai dėl paciento gydymo sprendimus priima vienas specialistas, būna ganėtinai siauras gydymo taktikos būdas, kai tai daro du specialistai – efektyvaus gydymo galimybės didėja kvadratu, o kai keturi – pacientui gydyti galima rasti šešiolika skirtingų sprendimų“, – sako M. Trakymas.

Esant navikams kepenyse, dažniausiai atliekamos terminės – mikrobangų ar radijo dažnio – abliacijos. Krioabliacija atliekama rečiau. Abliacijų gydymo metodą taikyti galima ir esant pirminiam kepenų vėžiui, ir metastazėms kepenyse. „Abliacinį gydymą galima taikyti, kai matoma židinių kepenyse. Jį galima taikyti ir esant pirminiam ankstyvos stadijos vėžiui, ir metastazėms. Kartais metastazes reikia sumažinti iš pradžių taikant gydymą chemoterapija ir tuomet pritaikant abliacinį gydymą. Kuo navikas mažesnis, tuo lengviau tai padaryti“, – aiškina M. Trakymas.

Abliacinis gydymas galimas mažiems navikams – iki 3 cm. Tuomet taip gydant galima tikėtis efektyviausių rezultatų. Kartais pacientui gali prireikti ir medikamentinio gydymo, kai navikus pirmiausia reikia sumažinti, o tada – pašalinti.

Po visų gydymo procedūrų liko apie ketvirtadalis kepenų, bet, kadangi Jonas neserga kepenų ciroze, jis jaučiasi puikiai, sėkmingai gyvena, dirba.

Medikamentinis gydymas

Kada kepenų vėžį galima gydyti vaistais? Anot NVI gydytojos chemoterapeutės dr. Editos Baltruškevičienės, sisteminis medikamentinis kepenų vėžio gydymas priklauso nuo naviko histologinio tipo ir ligos išplitimo. „Pirminis kepenų vėžys gali būtų kepenų ląstelių kilmės (hepetoceliulinė karcinoma) arba kilęs iš tulžies latakų (cholangiokarcinoma). Cholangiokarcinoma daugelį metų gydyta išskirtinai chemoterapija, o hepatoceliulinės karcinomos gydymas chemoterapija nepasiteisino ir jai gydyti taikoma biologinė terapija. Džiugu, kad, daugėjant informacijos apie abiejų tipų kepenų vėžio genetinius pokyčius, intensyviai vykstant klinikiniams tyrimams, atsiranda naujų gydymo galimybių, pradedami naudoti deriniai su imunoterapija“, – apie tobulėjantį kepenų vėžio medikamentinį gydymą pasakoja E. Baltruškevičienė.

Anot jos, hepatoceliulinės karcinomos medikamentinis sisteminis gydymas taikomas tik išplitusios ligos atveju, kai nėra galimos vietinės gydymo priemonės. „Labai svarbu, kad, nepaisant didelio ligos išplitimo, paciento bendra būklė ir kepenų funkcija išliktų gera, nes tik tokiu atveju sisteminis gydymas yra veiksmingas ir saugus“, – komentuoja medikė.

„Jau nuo 2016 m. pirmos eilės gydymo standartu laikytas gydymas taikinių terapija. Pastaraisiais metais naujausi klinikiniai tyrimai parodė, kad imunoterapija gali reikšmingai pagerinti hepatoceliuline karcinoma gydytų pacientų išgyvenamumą. Biologinės terapijos ir imunoterapijos derinys tapo auksiniu hepatoceliulinės karcinomos pirmaeilio gydymo standartu, kuris nuo šių metų gegužės kompensuojamas ir Lietuvos pacientams“, – apie mūsų šalies medikamentinio vėžio gydymo naujienas pasakoja gydytoja chemoterapeutė.

Blogesnės prognozės liga

Cholangiokarcinoma yra blogesnės prognozės liga. Pagrindiniu gydymo pasirinkimu iki šiol yra chemoterapija, nors pastaraisiais metais inovatyvūs preparatai praplėtė ir šios itin agresyvios ligos gydymo arsenalą.

„Ligos atsinaujinimas po radikalios operacijos yra pagrindinė nesėkmingo cholangiokarcinomos gydymo priežastis, todėl neabejojama adjuvantinio gydymo nauda, ypač jei yra ligos atsinaujinimo rizikos veiksnių“, – komentuoja medikė.

Anot E. Baltruškevičienės, išplitusios ligos atveju dažniausiai skiriama kelių vaistų derinio chemoterapija. Itin reikšmingi yra pastarųjų metų klinikinių tyrimų duomenys, kurie parodė imunoterapijos ir chemoterapijos derinio pranašumą.

Cholangiokarcinomos atveju labai svarbu naviką genetiškai ištirti. Tyrimas leidžia nustatyti pakitusius genus, galinčius tapti potencialiais taikinių terapijos taikiniais. Navikų genetinis ištyrimas ir inovatyvių vaistų prieinamumas vis dar išlieka didelis išūkis Lietuvos medicinos sistemai. Todėl mūsų pacientams didžiule galimybe atlikti genetinius tyrimus ar gauti inovatyvų gydymą tampa dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose arba ankstyvojo prieinamumo vaistų programose“, – reziumuoja gydytoja chemoterapeutė.

„Antriniai kepenų navikai visuomet gydomi medikamentine terapija, kuri parenkama atsižvelgiant į pirminio naviko, iš kurio kilo metastazės kepenyse, vietą. Medikamentinį gydymą pagal galimybes derinant su vietiniais gydymo metodais, galima pasiekti žymiai geresnių gydymo rezultatų. Dėl šios priežasties ypač svarbu, kad paciento gydymo taktiką aptartų daugiadalykė komanda – būtų įvertintos visų gydymo metodų galimybės ir sudėliojamas konkrečiam pacientui tinkamiausias gydymo planas“, – apibendrina medikė.