Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, pernai kas šešta trauma buvo patirta lauke, o tradiciškai jų žala buvo didesnė, nei traumų, patirtų namuose. Praėjusiais metais dažniausiai gyventojai patyrė kojų traumas, kiek mažiau buvo rankų sužalojimų. „Pernai metais patirta kiek daugiau nei 1 tūkst. 700 kojų traumų, keliais šimtais mažiau rankų traumų. Mūsų duomenys rodo, kad nelaimingai susiklosčius aplinkybėms galūnės dažniausiai kentėjo dėl nutraukiamų ir patempiamų raiščių, taip pat lūžių. Tokių traumų skaičius išauga žiemą, kuomet dėl slidžios dangos sutrinka koordinacija ir žmonės krisdami susižaloja“, – teigia Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos Bendrosios ortopedijos traumatologijos sektoriaus vadovas ortopedas traumatologas dr. Robertinas Juosponis sako, kad žiemą išaugęs traumų skaičius yra būdingas visoms amžiaus grupėms, tik aplinkybės, kuriomis jos patiriamos, skiriasi.

Žiemos metu stebimas traumų pagausėjimas visose amžiaus grupėse. Slidus kelias, plikšala dažniau sukelia nemalonumų darbingo ir vyresnio amžiaus žmonėms, o žiemiškos pramogos, tokios kaip rogės, slidės, neretai tampa vaikų traumų priežastimi. Į medikus dažniausiai kreipiasi pacientai su sumušimais, raiščių patempimais ir plyšimais, taip pat padaugėja asmenų su stipinkaulio ir kulkšnių lūžiais.

Dažniausiai – galvos traumos

Ypatingas dėmesys atkreipiamas į vaikų traumas. Praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei du šimtai atvejų, kuomet traumos buvo patirtos mokykloje. Tarp jų – slidinėjant ir čiuožiant. Ypač pavojingos traumos susijusios su galvos sritimi. Tai yra galvos prasiskėlimas ir smegenų sukrėtimas – jų išmokų suma buvo dvigubai didesnė nei patiriant galūnių traumas ir siekė vidutiniškai 242 eurus.

Pagrindinis  traumos požymis yra skausmas, vėliau pažeista vieta patinsta, gali atsirasti kraujosruvos. Jei kūno dalis deformuojasi, jaučiamas nestabilumas ar sutrikusi funkcija, tai gali reikšti, kad patirtas kaulo lūžis ar išnirimas.

Rekomenduojama pažeistai vietai suteikti ramybę, jei reikia įtvirtinti, pakelti aukščiau tam, kad sumažėtų tinimas, taip pat pažeistą vietą šaldyti. Šaldant nereikėtų ledo tiesiogiai dėti ant odos, o panaudoti, pavyzdžiui, rankšluostį. Skausmą malšinti padeda analgetikai, tinka ir paracetamolis. Svarbiausia patyrus traumą kreiptis į gydymo įstaigą.

Neretai dėl paties žmogaus atsargumo ir atidumo priklauso traumos tikimybė, todėl žiemą patariama skirti ypatingą dėmesį kelionei pėsčiomis. Žiemos metu patariama rinktis avalynę su neslidžiu padu, taip pat neaukštu kulnu. Išėjus į gatvę neskubėti – eiti lėčiau nei įprastai, koją statyti pilna pėda, o žingsnius daryti mažesnius. Išlaikyti pusiausvyrai patariama neapkrauti savęs didesniais nešuliais, ypač nieko nelaikyti rankose, pirkinius nešti kuprinėje. Paslydus rankos padės išlaikyti pusiausvyrą. „Įdarbinti“ reiktų ne tik rankas ir kojas, bet ir akis – stebėti grindinį, nes žiemą sniegas gali būti uždengęs ledą.