Per visą Elektrėnų savivaldybę yra tik vienas rentgeno kabinetas. Į jį iki pietų atvykdavo apie 50 pacientų, tačiau dabar – tik keliolika.
„Nesitikime, kad paslaugos bus apmokėtos, jei jas teiksime ir toliau“, – sakė Elektrėnų ligoninės direktorius Žydrūnas Martinėnas.
Pacientai nuo šiol priimami tik būtinajai pagalbai, tačiau planiniams vizitams – nebe. O tarp jų – ir tokie atvejai kaip plaučių uždegimo pakartotinis tyrimas.
„Tai, ką vadina Ligonių kasos planiniais vizitais, kuomet tenka laukti eilėje, būna ir pneumonijos kontrolės atvejai“, – pasakojo Elektrėnų ligoninės gydytoja radiologė Inga Kunauskienė.
„Buvo įprasta, esant traumai, suteikti pagalbą uždėjus įtvarą. Tuomet siūlėme ateiti po 10 dienų, tačiau dabar pasiūlysime – po Naujųjų metų“, – teigė Ž. Martinėnas.
Tie, kas laukti nenorės, turės susimokėti.
„Situacija pakankamai sudėtinga, nes ligoninė tampa pasipiktinimo objektu“, – pridūrė direktorius.
Praėjusią savaitę Kretingos ligoninė pranešė stabdanti planines operacijas, o Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centras teigė nebeteiksiantis nemokamų radiologijos paslaugų, nes viršijo paslaugų apimties įsipareigojimus.
„Visi pinigai suskaičiuoti, perteklinių neturime, tad šiemet užteks tik tam, kad sumokėtume už paslaugas pagal galiojančias sutartis“, – komentavo Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Šių metų bendras biudžetas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo su gydymo įstaigomis – apie 4 mlrd. eurų. Šie pinigai keliauja profilaktinėms programoms ir vaistams. Paslaugoms skirta apie 2,8 mlrd. eurų.
„Svarbiausia, kad lėšų užtektų pačioms svarbiausioms paslaugoms, t. y. infarktams, traumoms, gimdymams. Joms negali pritrūkti pinigų. Todėl mažiau svarbios tampa tos paslaugos, kurios gali būti atidėtos – joms finansavimas yra ribotas“, – aiškino G. Bendorius.
Ligonių kasos vadovas akcentuoja dienos chirurgiją. Sako, kad šiemet bendrai operacijų Lietuvoje daugėjo apie 12 proc. Dienos chirurgijos kaina yra tokia pati kaip operacijos, atliekamos ligoninėje, tačiau kaštai įstaigai – ženkliai mažesni.
„Susikūrė finansinė paskata teikti tokių paslaugų daugiau. Dabar pasakyti, ar visos tos paslaugos yra pagrįstos ir finansiškai motyvuotos, negalime“, – tvirtino jis.
Kitiems metams dienos chirurgijos įkainiai nedidės.
„Mane direktoriaus išvados glumina“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos vadovė Auristida Gerliakienė.
Anot Ligonių kasos, jei įstaiga mato, kad finansiškai nebegali teikti paslaugos, ji privalo užregistruoti žmogų į kitą įstaigą – ten, kur pacientas galėtų gauti nemokamą paslaugą.
„Reikia arba į Trakus važiuoti, arba į Kaišiadorius“, – sakė ligoninėje pakalbinta pacientė.
„Stovėjo eilėje ir laukė. Dabar vėl lauks. Čia yra bufonados lygio vadyba“, – teigė A. Gerliakienė.
Šios trys minėtos įstaigos dirbo už viršytas paslaugas ir pinigų neatgaus. Bendra suma – apie 300 tūkst. eurų.
„Neapmokėjome ir neapmokėsime“, – komentavo G. Bendorius.
Ligonių kasos vadovas sako, kad mažinant įtampas, prie dabar turimų 4 mlrd. sveikatai reikėtų dar 1,5 mlrd. eurų.
(be temos)