Vidutiniškai jie išgyvena 4-5 dienas, rašo vokiečių mokslininkų grupė iš Greifsvaldo ir Bochumo žurnale „Journal of Hospital Infection“. Šaltis ir didelė oro drėgmė virusų išgyvenamumą dar pailgina.

Kadangi prieš koronavirusus specifinės terapijos nėra, labai svarbi prevencija, teigia mokslininkai. Kaip visos oro lašelinės infekcijos, virusas plinta ir per rankas bei paviršius, kurie dažnai liečiami. „Ligoninėje tai, pavyzdžiui, gali būti durų rankenos, taip pat skambučiai, naktiniai staleliai, lovos ir kiti daiktai, kuriais tiesiogiai naudojasi pacientas“, – sakė Günteris Kampfas iš Greifsvaldo higienos ir aplinkos medicinos instituto.

Kartu su virologu Eike Steinmannu iš Bochumo Rūro universiteto jis planuojamai knygai susistemino duomenis iš studijų apie koronavirusus ir jų inaktyvaciją. Reaguodami į dabartinę situaciją, ekspertai mokslines išvadas paskelbė iš anksto. Mokslininkai spėja, kad jų duomenys apie kitus koronavirusus gali būti pritaikomi ir naujajam virusui 2019-nCoV. „Buvo tiriami įvairūs koronavirusai, ir visi rezultatai buvo panašūs“, – sakė E. Steinmannas.

Dezinfekcijai mokslininkai rekomenduoja priemones etanolio, vandenilio peroksido ar natrio chlorido pagrindu. Jei jos naudojamos tinkamos koncentracijos, užkrečiamų koronavirusų skaičius per minutę smarkiai sumažėja – nuo milijono iki vos 100 susargdinti galinčių dalelyčių. Preparatai su kitomis veikliosiomis medžiagomis virusus veiks ribotai. „Paprastai to pakanka, kad užsikrėtimo pavojus būtų smarkiai sumažintas“, – kalbėjo G. Kampfas. Kiti mokslininkai prieš tai įspėjo dažniau plauti rankas.