Kalbamės su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro, ruošiančio naujuosius valgiaraščius, direktore Jūrate Grubliauskiene:

– Kada pradėti ruošti naujieji valgiaraščiai ir kada pagal juos turėtų pradėti maitinti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose?

– Nuo 2017 m. sausio Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai jau buvo maitinami pagal naujai parengtus perspektyvinius valgiaraščius.

Ruošiantis 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-394 ,"Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo" įgyvendinimo etapui šie valgiaraščiai buvo pakoreguoti, atsižvelgiant į LR sveikatos apsaugos ministro nurodymus dėl maisto produktų ir patiekalų patiekimo dažnumo.

Valgiaraščiuose nebėra džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvų gaminių, taip pat gaminių su batonu.

Šiemet atnaujinti valgiaraščiai, suderinti su Maisto ir veterinarijos tarnyba, darželius turėtų pasiekti artimiausiomis dienomis, vėliausiai iki lapkričio pradžios.

– Kiek žmonių ir kokių specialybių juos ruošia?

– Šiuo metu Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms valgiaraščius ruošia 3 dietistės, o patiekalų technologinėmis kortelėmis ir receptūra rūpinasi maisto technologė.

– Kokiais pagrindiniais kriterijais vadovaujamasi ruošiant meniu? Kaip pasirenkami patys patiekalai, produktai?

– Valgiaraščiai parengti remiantis vaikų maitinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir naujausiomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes ir įstaigos poreikius.

Nuolat vyksta bendradarbiavimas su įstaigomis, daromos apklausos, stebėjimai, susiję su maitinimu. Vaikų mitybos patiekalai turi būti sveikatai palankūs, pagaminti tausojamuoju būdu, t. y. maistas verdamas vandenyje ar garuose, troškinamas, gaminamas konvekcinėje krosnelėje ar orkaitėje įvyniojus į kepimo popierių ar foliją. Šis būdas padeda išsaugoti produktų maistinę vertę.

Rekomenduojami sveikatai palankūs, ekologiški produktai. Kaip ir iki šiol, pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams, ruginei duonai, makaronams, pagamintiems iš kietųjų kviečių miltų, o apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltai maišomi su viso grūdo miltais, sėlenomis.

– Ar šiemet kaip nors keisis nusistovėjusi maitinimo tvarka, pavyzdžiui, vietoj keturių kartų per dieną vaikai valgys dažniau?

– Remiantis teisės aktais, vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5 val. Valgiaraščiuose numatomi 3 pagrindiniai maitinimai: pusryčiai, pietūs, vakarienė, išskyrus savaitinius darželius, kuriuose vaikai maitinami 4 kartus, jiems papildomai patiekiami naktipiečiai.

Pagal naująją tvarką, sriubas, vaisius rekomenduojama patiekti ne pagrindinio, o papildomo maitinimo metu.

Įstaigos pačios turi galimybę pasirinkti jiems priimtiniausią patiekimo variantą. Jau nuo 2017 m. vaisius rekomendavome patiekti atskiro maitinimo metu.

– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti ruošiant naujus valgiaraščius? Ar tam kokios nors įtakos turi atsiliepimai iš kitų miestų?

– Būtent Klaipėdos mieste vaikai jau daugiau nei metus valgo kitaip, palyginti su kitais miestais. Klaipėda buvo pirmasis didmiestis, kuris perėjo prie centralizuoto maitinimo. Tad atsižvelgti į kitų miestų atsiliepimus ar pasisemti idėjų galimybės neturėjome.

Labai svarbus yra darželio darbuotojų požiūris į pokyčius.

Labai svarbus yra darželio darbuotojų požiūris į pokyčius. Ne visos virtuvių darbuotojos pasiruošusios pokyčiams, joms atrodo, kad, sumažinus cukraus ar druskos kiekį, maistas tampa nevalgomas.

Tačiau tą patį maistą galima pagardinti įvairiomis šviežiomis ar džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis.

– Teko girdėti atsiliepimų iš darželių darbuotojų, kad naujuose valgiaraščiuose nemažai esama daugeliui lietuvių galbūt neįprastų produktų: lęšių, avinžirnių ir pan. Kaip manote, kaip juos priims vaikai?

– Avinžirniai ar lęšiai – tai yra tokios pat ankštinės daržovės kaip ir pupelės ar žirniai, tik dar ne visiems gerai žinomi ar jau užmiršti.

Atsižvelgiant į naujus reikalavimus, siekiant užtikrinti ankštinių daržovių vartojimo dažnumą, lęšiai ir avinžirniai buvo įtraukti į valgiaraščius  kaip augalinių baltymų, angliavandenių, mineralinių ir skaidulinių medžiagų šaltinis, kuris puikiai tinka augančiam organizmui.

Kuriant naujas receptūras su avinžirniais, lęšiais ir kitais produktais, keliose ugdymo įstaigose atliekami kontroliniai virimai, organizuojamos degustacijos vaikams, tėvams.

– Kokių atsiliepimų sulaukėte po degustacijų?

Kai pradinėje mokykloje tėvų buvo paklausta, kas norėtų, kad mokykloje prekiautų bandelėmis, nepakilo nė viena ranka.

– Tai darėme pernai, šį rugsėjį tokių degustacijų neorganizavome, nes esminių valgiaraščio korekcijų neprireikė, tik šitą papildėme, pakoregavome. Kai tėvai paragauja, pamato estetinį siūlomų patiekalų vaizdą, dauguma džiaugiasi.

Didžiausias įvertinimas buvo, kai metus pagal naują valgiaraštį maitintiems darželinukams pradėjus eiti į mokyklas pirmokų tėvai ėmė teirautis, kada pagal naująją tvarką bus maitinama mokyklose. Tėvai pageidavo tęstinumo.

Reikia tik laiko ir susitelkimo, kad priprastume prie naujų mitybos įpročių. Lieka tik tėvams pasidomėti, ką jų vaikai valgo namuose. Neužtenka, kad tik darželis ar mokykla vaikus maitins sveikiau.

Mokykloms valgiaraščių nerengiame, nes daugumoje įstaigų maitinimu rūpinasi privačios įmonės, kurios pačios rūpinasi valgiaraščiu.

Mokyklų sveikatos specialistai yra tie tarpininkai, kurie pagal naują tvarkos aprašą turės eiti ir pildyti neatitikties žurnalus valgyklose, patars, ką reikėtų koreguoti.

Mokyklose dabar vyksta intensyvus švietėjiškas darbas. Specialistės kalba su vaikais, tėvais, aiškina apie naujus pokyčius, bendrauja su mokyklų administracija, su pačiomis virėjomis.

Argumentuotų skundų ar prašymų grąžinti senąjį valgiaraštį nesulaukiame, gal tik vyrauja toks bendras emocinis nepasitenkinimas, noras padiskutuoti. Bet kai pradinėje mokykloje tėvų buvo paklausta, kas norėtų, kad mokykloje prekiautų bandelėmis, nepakilo nė viena ranka.