Norint pratęsti pensinį amžių, reikia dviejų paprastų dalykų: darbo ir sveikatos, o jo sulaukus visaverčiam gyvenimui – atitinkamos pinigų sumos kas mėnesį.

Maestro neturi laiko

Vyrausybės sumanymas pratęsti pensinį amžių nerūpi sveikiems, darbingiems ir talentingiems žmonėms.

Garsusis Lietuvos tenoras Virgilijus Noreika ne tik žavi klausytojus savo nuostabiu balsu, dainuodamas scenoje, bet ir dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams, vadovauja Solinio dainavimo katedrai. O buvo laikas, kai profesorių vertė būti pensininku. Tada, kai Vyriausybei vadovavo dabar nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, buvo labai smarkiai sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams. Dėl to iš darbo pasitraukė aktoriai Donatas Banionis, Remigijus Adomaitis ir kiti.

"Jei nori normaliau gyventi, pirkti benziną ir važinėti automobiliu, pensijos neužtenka, esi priverstas dirbti", – yra sakęs teatro legenda R.Adomaitis. Maestro V.Noreika 1995-aisiais išvyko dirbti į Estiją, Talino "Estonios" teatrą, Estijos muzikos akademiją.

"Dirbu dieną naktį, šiandien egzaminuosiu net dviejų grupių studentus", – profesorius V.Noreika visą savo laiką skiria mylimam darbui.

Garsusis dainininkas jaučiasi esą kupinas jėgų. Šiemet jam sukaks 74-eri.

Daug lemia genai

Medicinos profesorė Vitalija Bagdonienė, šiemet atšventusi 85-metį, pedagoginio darbo atsisakė būdama 69-erių. "Skaitydama paskutinę savo gyvenime paskaitą studentų paklausiau, ar jie neprieštarautų, jei paskaitą baigtume anksčiau", – prisimena profesorė V.Bagdonienė.

Tačiau ir išėjusi į pensiją ji dirba: bendradarbiauja su kolegomis mokslinėje veikloje, per šešerius metus parašė aštuonias mokslines publikacijas. Profesorė V.Bagdonienė visą savo gyvenimą atidavė darbui: dar būdama studentė dirbo, baigusi studijas – dviem etatais Medicinos universitete, Odos ir venerinių ligų, vėliau Infekcinių ligų ligoninėse.

"Dirbdavau nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro", – praeities prisiminimais dalijasi infektologė V.Bagdonienė. Po naktinių budėjimų ligoninėje laisvos dienos niekas neduodavo. Mokslinę disertaciją rašė naktimis.

Be pedagoginio ir praktinio darbo, profesorė V.Bagdonienė yra parengusi ir išspaudinusi 175 mokslines publikacijas. Moteris neįsivaizduoja gyvenimo be darbo. Sveikata nesiskundžia, išskyrus tai, kad teko operuoti akį dėl kataraktos. Geria sermioną kraujotakai gerinti, atminčiai stiprinti. Profesorė mano, kad gerą sveikatą ir darbingumą lemia genai ir sveika mityba.

Kur gauti darbo?

Lietuvoje gyvena beveik 600 tūkst. pensinio amžiaus žmonių. Jų pensijoms pernai išmokėta 5,5 mlrd. litų. Norint, kad šie skaičiai sumažėtų, galima ilginti pensinį amžių.

Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina 60 metų, vyrai – 62,5 metų. Vyriausybė numato šį amžių pamažu ilginti, kol jis pasieks 65 metus, suvienodinti vyrams ir moterims. Taip elgtis, anot Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus, įpareigoja Pasaulio banko rekomendacijos bei prastėjanti šalies demografinė padėtis. Šios priemonės, kaip tikimasi, galėtų padėti "Sodrai" sutaupyti apie 600–700 mln. litų.

Tačiau tai galima pasiekti tik tada, jei žmonės turės darbo. Bepigu garsiems, nusipelniusiems žmonėms, kuriuos visi kviečia į darbą, nes jie reprezentuoja įmonę ar įstaigą. Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, Lietuvoje šį pavasarį nedarbo lygis siekė 13,7 proc. Balandžio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 202 700 ieškančių darbo asmenų. Verslui vyresni darbuotojai brangūs ir neproduktyvūs. Kompanijai mažinant išlaidas, pirmiausia atleidžiami tie, kuriems greitai teks pasitraukti į pensiją. Graikijoje tik 20 proc. gyventojų dirba iki pat pensinio amžiaus.

Kitų pavyzdžiai neguodžia

Daugelio Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojai į pensiją išeina vėliau. Pavyzdžiui, Norvegijoje – 67 metų, Austrijoje, Lenkijoje vyrai – 65-erių, moterys – 60-ies, Portugalijoje ir daug kur kitur – 65-erių. Šis amžius yra pensinis Europos šalių vidurkis. Tačiau vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Norvegijoje yra 77,8 metų, moterų – 82,5, Austrijoje atitinkamai 76,9 ir 82,6, o Lietuvoje vyrų – 65,3 metų, moterų – 77,2 metų. Vadinasi, išėję į pensiją vyrai gyvens tik tris mėnesius?

Lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai vis dar negali pasigirti sveikata ir ilgėjančia gyvenimo trukme. Pastarosiose šalyse į pensiją išleidžiami 60 metų vyrai ir 55-erių moterys, jų vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė nei mūsų.

Į pensiją ir ligoninę

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorija atlieka vyresnio amžiaus miesto gyventojų sveikatos ir gyvensenos ypatumų tyrimus. Viename jų dalyvavo daugiau kaip 4 tūkst. 45–72 metų gyventojų. Subjektyviai savo sveikatą kaip gerą įvertino 30,6 proc. vyrų ir 18,6 proc. moterų.

Išskaidžius amžiaus grupes į 45–54 metų ir 65–72-ejų, pirmojoje 42,2 proc. vyrų savo sveikatą įvertino kaip gerą, o antrojoje – perpus mažiau, tik 24,6 proc. Moterys jaučiasi dar nesveikesnės, atitinkamai tik 28,1 ir 10,3 proc. sveikatą vertino gerai. Kaip blogą savo sveikatą įvertino 8,9 proc. 45–54 metų ir 19,7 proc. 65–72 metų moterų. Vyrai abiejose amžiaus grupėse kaip blogą savo sveikatą įvertino vienodai, po 9,1 proc. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas nustatytas 76 proc. vyresnio amžiaus grupės žmonių.

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų užima pirmą vietą pagal mirties priežastis. Lietuvos ligoninėse gydomas kas trečias 65 metų ribą perkopęs gyventojas.

Geležinių žmonių nėra

"Vyresnių žmonių sveikata nėra gera, tačiau jie nori dirbti dėl ekonominių problemų. Kol kas dėl įvairių priežasčių žmonės mažai dėmesio skiria savo sveikatai, jai išsaugoti", – apibendrino Populiacinių tyrimų laboratorijos vedėjas profesorius Abdonas Tamošiūnas. Jo nuomone, pensinis amžius priklauso nuo to, kokį darbą žmogus dirba – fizinį ar protinį.

Europos visuomenė senėja. Nemažai žmonių jaučiasi pajėgūs, sulaukę 65 metų, ir norėtų dirbti toliau. Visuomeninės organizacijos taip pat kovoja su darbuotojų diskriminacija pagal amžių, kuri atskiruose sektoriuose pasireiškia jau 45 metų sulaukusių darbuotojų atžvilgiu.

Europos teismas Liuksemburge 2007 m. spalį patvirtino, kad privalomo išėjimo į pensiją laikas išliks 65 metų riba, nors yra versijų, kad nuo 2012 m. iki 2035 m. pensinis amžius palaipsniui bus didinamas po vieną mėnesį iki 67 metų.

Ir vis dėlto žmonės nėra geležiniai. Lietuviams, matantiems vyresnio amžiaus turistus užsieniečius, taip pat norėtųsi eiti ir pensiją ir pagyventi savo malonumui, pelnytam per ilgus darbo metus. Deja, apie tai būtų galima tik pasvajoti. Lietuviška pensija tolsta kaip horizontas jo link einančiajam ir tirpsta kaip sniegas pavasarį.