Dažniausiai ne prevenciškai, o dėl skausmo žmonės atvyksta į kardiologo kabinetą.

„Žmonės kreipiasi dėl dusulio ir skausmo krūtinės ląstoje. Į šiuos požymius reikia atkreipti dėmesį. Būtina atlikti kardiogramą, širdies echoskopiją, laboratorinius tyrimus“, – sakė Karoliniškių poliklinikos gydytojas kardiologas Egidijus Berūkštis.

Gydytojas sako, kad ištirti pacientus ir juos gydyti yra geros galimybės, tik bėda ta, kad kai kuriems padėti jau nebegalima.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Geruoju atveju žmonės atvyksta į ligoninę, bloguoju atveju jiems įvyksta miokardo infarktas, ritmo sutrikimas ir galiausiai staigi mirtis“, – sakė Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis.

„Baltijos šalių regionas yra didelės rizikos zonoje. Tai reiškia, kad visi gyventojai turi didelę riziką patirti vieną ar kitą širdies įvykį“, – kalbėjo kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas.

„Tai yra labai svarbi ir jautri tema, nes mes kovojame su mirtingumu“, – teigė „Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė.

Anot ekspertų, dažnas domisi per mažai ir nežino savo rodiklių. Būtent cholesterolis ir kraujospūdis – vieni pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, kurie nei sekami, nei kontroliuojami.

„48 proc. pacientų turi per aukštą kraujospūdį ir bent 60 proc. žmonių turi per aukštą cholesterolį, kuris yra nekontroliuojamas“, – sakė R. Šerpytis.

Anot R. Šerpyčio, per pastarąjį dešimtmetį pastebimas šioks toks pagerėjimas, bet ar jo pakanka?

„Gerėja gyvenimas, žmonės geriau maitinasi, daugiau sportuoja, mažiau rūko. Visa tai duoda geresnius rezultatus, bet jie nėra pakankami“, – teigė R. Šerpytis.

„Atsisakius rūkymo, matome, kad tikimybė, jog žmogus susirgs miokardo infarktu, iš karto mažėja“, – kalbėjo T. Lapinskas.

Tai yra labai svarbi ir jautri tema, nes mes kovojame su mirtingumu.

Tačiau gydytojai kalba, o žmonės nors ir žino, tačiau daro savo. Vieni bijo ateiti pas gydytoją, o kiti nemato poreikio, nes jaučiasi gerai. Anot specialistų, padidėjęs cholesterolis neišsiduoda skausmu, praneša apie save tik, kai atsiranda komplikacijų. O apie cholesterolį susimąstyti reikėtų dar gerokai iki pensijos.

„Nesitikrinau širdies. Ji visada buvo sveika“, – sakė senjoras.

„Reikia labai saugoti save, daugiau judėti“, – teigė moteris.

„Vyresnio amžiaus labiau turėtų susirūpinti. Aišku, šiais laikais ir jaunimas turi problemų, patiria stresą, nuovargį“, – kalbėjo mergina.

„Dažnai juokauju savo pacientams, kad širdies garantija baigiasi ties 40 metų“, – sakė R. Šerpytis.

Pirmieji fronto linijoje – šeimos gydytojai. Jie įžvelgia rizikas, gali išrašyti siuntimą. Tačiau čia ir pasideda užburto rato pradžia.

„Reikia palaukti, kol pakliūsi pas kardiologą“, – sakė senjorė.

„Eilės pas specialistus yra nemažos kaip ir visoje Lietuvoje. Nebūna tuščių langų“, – kalbėjo E. Berūkštis.

„Pacientai patenka sudėtingesni, jų ligos būna labiau pažengusios, progresavusios. Tai reikalauja ir sudėtingesnio gydymo. Specialistų trukumas daro savo. Nepanašu, kad ateityje gydytojų specialistų daugės“, – sakė T. Lapinskas.

Anot specialistų, žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo genų. Pusė sveikatos priklauso nuo įpročių, gyvenimo būdo.